2020 m. gegužės 25 d.

Štai ir paskutinė pavasario savaitė. Kur pažvelgsi, aplinkui žydi gėlės, laukuose, pievose, močiutės sodyboje, kieme, sode.Pražydo ir sodo medžiai. Obelys, kriaušės, vyšnios,o laukuose Ievos, alyvos, kaštonai. Paukšteliai džiaugiasi ir gieda savo skambiais balseliais, kas gražiau ir garsiau. Smagu aplinkui, kiek daug grožio ir spalvų. Pavasaris linksmas ir įspūdingas. Jis mums dovanoja stebūklus, staigmenas. Galima pamatyti, kaip skleidžiasi pumpurai, balutes kieme. Pražydusias pievas, sugrįžusius paukščius ir visą kiemą prisnigusio sniego. Taip netikėtai išbėgti į kiemą ir lipdyti Senį Besmegenį. Tai tikri gamtos stebuklai. Štai toks yra pavasaris.

MIELI VAIKUČIAI

Skrenda dienelės, tarsi paukšteliai. Aš galvoju, kad rašau jums paskutinį laiškelį. Nes tikiuosi susitiksime grupėje, darželyje. Tai dainuoju jus savo dainelę

Vaikai, aš noriu pakviesti nukeliauti, dar kartą į mišką. Paklausyti paukščių balsų, ką jie veikia. Ankstus pavasario rytas, paukšteliai dar miegojo, o medžiai jau pradėjo busti. Vėjelis pakilo – Op! Ir ėmė pūsti. Tai suplasnojo žalias miškas, naujais lapeliais ir spygliais!
Ar girdite? Kas ten dirba, kala? Gal miško darbininkai, medkirčiai?
Ne, tai genys,kala tuk, tuk , tuk. Jis kirminėlių ieško, medelius gydo. Jis miško sanitaras!

Keliaukime toliau….. Kaip tylu, kaip ramu, tik vėjelis pučia, medžiai ošia. Jau paukšteliai pabudę skraido. Rūpinasi savo lizdelyje išsiperėjusiais paukšteliai. Per dieną juos maitina, o vakare paukštė mama atsitupia lizdelyje, prisiglaudžia ir šildo savo vaikelius. Taip, kaip jūs mamytė priglaudžia, apkabina, dainelę ar pasakėlę paseka.
O viename lizde susirūpinusi pelėda.

dav

Ji vis mokina savo vaikelius, skaityti ir rašyti.

Nykštukas padėjo pelėdai mokinti peledžiukus, atsisveikino ir nukeliavo toliau. Jis priėjo palaukę. Joje buvo daug gėlių ir įvairių vabaliukų, pievos gyventojų. Pievos gėlės buvo tokios mielos, gražios, ryškios ir labai kvepėjo medumi. Per dieną jas aplanko daug draugų.

Nykštukui metas grįžti į namus. Saulelė leidosi pamažu. Reikia paskubėti, kad nesutemtu.

Ačiū vaikai, kad keliavote su manimi kartu,
kad visą šitą karantino laiką, buvote kartu. Man buvo linksma rašyti, jums laiškelius. DIDELĮ AČIŪ sakau mūsų tėveliams. Jie buvo mūsų tarpininkai, pagalbininkai. Tik jų dėka, mes galėjome susikalbėti. Ačiū, kad mylite, gerbiate, mokote savo vaikus!
Visiems linkiu geros vasaros! Iki susitikimo darželyje!

Auklėtojos Rasa ir Raimonda.

 

2020 m. gegužės 18 d.

Labas rytas vaikai. Labai smagu rašyti, jums laiškutį. Pasiilgau jūsų,saulutė vis labiau, ir labiau šildo,visus vilioja į kiemą. Smagu bėgioti lauke. Pas močiutę kaime, ar sode. O kiek ten daug paslapčių. Paklausykite, ką Nykštukas veikia per dienas,kokie jo nuotykiai.

Pavasario rytas išaušta kartu su saulute, kartu su vyturio giesme. Šį pavasario rytą pažadino kregždutės giesmė. Ji kiaušinėlius deda ir vaikelius peri. Iš miego pabudo Nykštukas, išgirdo kregždutės giesmelę. Jis tuoj ėmė mankštintis, praustis ir linksmai sau dainavo.

Pušku, pušku, pušku, pušku, tai smagu.
Pušku, pušku, pušku, pušku, tai gaivų.
Šaltu tyru vandenėliu prausiamės.
Akytės, ausytes, nosį, rankeles.

Nykštukas upelyje nusiprausęs, išgirdo upelio pakvietimą padraugauti. Jis tuojau sutiko. Ir abu bėgdami pamatė, daug įdomių dalykų.

Nykštukas su upeliu ruošėsi bėgti toliau. Bet pakėlęs galvą aukštyn, pamatė skrendantį baltą paukštį–gandrą. Jis nutūpė pievoje ir aukštai keldamas kojas, vaikščiojo po pievą, ieškodamas varlių.

Klė, Klė, man varlė
Klė, Klė man varlė.

Neradęs varlių, savo dideliais sparnais suplasnojo ir nuskrido į lizdą. Kur mama gandrė kiaušinėlius deda, vaikelius peri.

Miškuose, laukuose paukšteliai lizduose tupi, vaikelius peri ir čiulba savo balseliais..

Gegutė

Kukū ,kukū
Duos kiškis taukų.
Patepsiu ratus
Važiuosiu metus.

Vyturys

Čir, vir pavasaris!
Niekas mane nelesina.
Aš pats! Aš pats! Aš pats!

Pempė

Klyvis, klyvis, klyvis
Kas mane padyvis?
Kiaušinėlius dėsiu, vaikelius perėsiu.
Kiaušinėliai šlakuoti
Vaikeliai kuoduoti.

Lakštingala

Jurgut, jurgut
Kelk, kelk, kelk!
Kinkyk, kinkyk, kinkyk!
Patepk, patepk , patepk!
Važiuok, važiuok!

Kikilis

Trys, trys, trys kiaušinėliai
Vidury girios po šiekšt!

 

 

 

 

Upeliuk, ar tu girdi, kaip grąžu.?Tikras paukščių choras.

 

Netrukus Nykštukas upelyje pamatė, kiek daug plaukioja žuvyčių. Bėgdami, kas greičiau, nepastebėjo, kaip pasiekė namus. Grįžo laimingas, linksmas, daug pamatęs ir pavargęs. Atsigulė į lovytę ir sapnavo, ką matė miške.

Ir jūs vaikučiai nupiešite nykštukui paukštelių, gal lankėtės miške, parke prie upelio . Ką matėte. Gal ir jūs, kaip nykštukas, matėte paukštelius , gėlytes. Paklausykite, kaip jie čiulba. Pamėgdžiokite. Bandykite atspėti, kas taip čiulba? Rankytėmis paplasnokite , kaip paukšteliai. Mažesniais, didesniais ir dideliais judesiais. Spėkite, kieno tai sparnai, kas taip skraido? Nykštukui patinka įvairūs jūsų darbeliai. Jis labai laukia. O sulaukęs džiaugiasi.

Visiems gražios savaitės!!
Auklėtojos Rasa ir Raimonda.

 

2020 m. gegužės 11 d.

Laba diena mieli vaikučiai.

Nykštukas vėl neša, naują laiškutį. Labai pasiilgome visų. Išsiskyrimo laikas jau trumpėja. Tikimės greitai susitikti. Nykštukas džiaugiasi, dėkoja jums ir tėveliams, padarėte daug gražių darbelių. Tikra darbštuoliukų šeima. Smagu nepamiršote žaisti,džiaugtis diena. Pabūti su šeima lauke. Paklausyti – čiulbančio paukštelio. Pamatyti – takeliu bėgantį vabalėlį. Pajusti – vis labiau ir labiau šildančia saulytę. Medžiai – puošiasi žaliais lapeliais, žydi gėlės laukuose. Aukštai keldamas kojas, po pievas vaikšto gandras, o varlytė slepiasi po pienės žiedeliu. Kur pažvelgsi, kaip gražu. Gegužės mėnuo – šeimos mėnuo. Jis skirtas visiems artimiems, brangiausiems šeimos nariams:mamai, tėčiui, močiutei, seneliui ir tau vaikeli. ŠEIMA – mažas pasaulis, sukurtas su meile. Tegul šeima būna visada kartu! O darželyje, mes visi žaidžiame, augame, praleidžiame kartu dienelę, tarsi viena didelė šeima. Nykštukas visų labai pasiilgo ir siunčia jums dainelę :

Aš mažas Nykštukas
gyvenu Šile.
Kepurė raudona,
batukai žali.

Ateinu aš linksmas,
nereikia liūdėti.
Tik reikia šypsotis,
Mamą ir tėtį mylėti. Nepamirškite močiutės ir senelio, jie šeimos nariai, o vaikučių geriausi draugai. Gal namuose turite ir kitų šeimos narių: kačiuką, šuniuką, pelytę, triušiuką, papūgėlę, vėžliuką. Nykštukas labai norėtų pamatyti. Gal nupiešite ar nulipdysite. Jis labai apsidžiaugs. O šiandiena, nori pakeliauti kartu su jumis po gamtą. Ar pasiruošę? Pasiėmė pintinėlę ir iškeliavo. Eidamas pamatė saulės spindulėlį.

SPINDULĖLIS

Pakuteno man skruostuką
Linksmas saulės spinduliukas. Moja jis šilta ranka:
– Eikš, pažaiskime, Ar ką…..

Paskui jį aš lekiu,
Tik pagaut jo negaliu –
Štai jis maudosi balutėj
Ir kikena prieš saulutę.

Pasiduot neketinu
Vėl sučiupt jį mėginu…..
– Jau turiu tave! – sakau
– Štai delniukuose laikau!

Atsisveikino Nykštukas su spindulėliu ir nukeliavo toliau. Smagu lauke braidyt po pievą. Ir stebėti, kas joje ten bėga. Vabaliukai kelia puotą. Bitės skraido tarp žiedų, renka medų – kaip saldu. Sakoma tas medus, tai žvaigždžių lietus, kuris iškritęs sudrėkino žiedus.

Nykštukas pamatė ant gėlės žiedo, gražų drugelį. Gėlių saldus kvapas ir grožis, privilioja drugelius. Jie, kaip pasakos fėjos grakštūs, lengvi. O sparnelių spalvų ryškumas, tikras grožis nuostabus.

Kas ten bėga, skuba, neša šapelius. Skuzdėlytės tauškalytės, bėga į namus. Jų šeimyną nemaža. Nuo pat ryto iki vėlumos, dirba pluša nesustodamos. Mėgsta krauti skruzdėlynus miškuose ir laukuose, pievose ir daržuose. Ieško jos ten šilumos. Tai dar vienos saldumynų
draugės. Cukrus, uogienė ir medus, neapsakomai skanus.

Nykštukas pamatė pievoje, kas ten raudonuoja, lyg prisirpusi uoga. Boružėlės septintaškės. Kas jums sparnelius aptaškė? – Tai saulutės piešiniai, o dievulio bučiniai. Dievo Karvutė – dar vardu. Kodėl? Gal, kad aukštai į dangų lekiu. Nykštukas paėmė boružėlę ant delno, o ji atsispirdama nuskrido aukštyn, aukštyn.

Metas keliauti į namus. Nykštukas atsisveikino su gamtos draugais ir linksmai dainuodamas keliavo į namus. Štai tokia linksma, Nykštuko kelionė.

Bet Nykštukas, labai laukia jūsų darbelių, jam patinka ką vaikučiai piešia, lipdo, klijuoja. Džiaugiasi kartu su auklėtojomis, jūsų darbeliais. Jūs labai kūribingi. Pieškite, ką pamatėte kieme. Kur keliavot su šeima. Ir močiutę ir senelį. O gal savo gyvūnėlį.

Gražios savaitės! Būkite sveiki ir linksmi!

Rasa ir Raimonda

 

2020 m. gegužės 4 d.

Laba diena vaikučiai ir tėveliai,

Gegužės mėnesį turime labai gražių švenčių, kurios prasidėjo motinos diena. Tačiau yra dar viena labai svarbi šventė, leidžianti mums visiems pagalvoti, prisiminti ir paplanuoti, tai šeimos šventė. Linkiu, kad Jūsų nuostabieji vaikučiai šeimoje jaustųsi saugiai, užtikrintai ir visada būtų mylimi, o Jūs mamytės ir tėveliai patys geriausi ir nuostabiausi, tikrai tikiu ir manau, kad vaikai Jus labai myli.

Vaikai, kaip manote, kas yra šeima? Gal tai jausmas, kai einate pasivaikščioti įsitvėrę rankyte į mamyte ar tėvelį. Gal tai rūpestis, globa ar pagalba? O gal tai ėjimas su seneliais pasisupti prie netoliese esančių supynių?

Augdama savo šeimoje, man trūko tai, kad neturėjau nei sesutės ar broliuko. Tačiau aš turėjau nuostabius mylinčius tėvelius, kurie mane mylėjo, o aš juos. Tai vadinasi šeimai! Linkiu, kad Jūsų šeimose nieko netrūktų, kad mylėtumėte ir gerbtumėte vienas kitą.

Tokios šventės progą rekomenduoju, kad vaikučiai su tėvelių pagalbą nupieštu piešinuką kuriame būtų pavaizduota visa Jūsų šeima. Lauksiu Jūsų darbelių, laisvalaikio ar net linksmybių. Jausmingos šventės! Iki susirašymo!

                                     Auklėtoja Raimonda

 

2020 m. balandžio 27 d.

Laba diena mieli vaikučiai ir mieli tėveliai,

Prasidėjo dar viena savaitė, o mes dar vis nesusitinkame darželyje. Tačiau jau daug ką padarime besiruošdami praėjusioms gražioms šventėmis. Ačiū tėveliams, kad padedate savo vaikučiams atlikti rekomenduojamas užduotėles. Brangūs vaikučiai, artėja pati nuostabiausia šventė, tai mamyčių šventė – mamyčių diena. Žodis mama, pats pirmasis ir labiausiai suprantamas, net patiems mažiausiems. Tai pats šilčiausias žodis, nes juo vadiname savo mamą, kuri pati geriausia, gražiausia, mylimiausia. Kas paguodžia, kai rieda skruostais ašarėlės? Kas prausia ir rengia?- tai mūsų mieliausia mamytė. Mes visi esame dėkingi savo mamoms, nes tik jos suteikė mums gyvenimą. Tad, tą progą pasiklausykime eilėraštuko, kurį tau perskaitys tavo mamytė.

„Dovana mamytei“

Linksmas saulės spindulėlis
Iš miegų visus prikėlė.
Paukščiai mokosi dainelę
Žolynėliai gaivas kelia.
Ir vaikai lyg vyturėliai
Dar prieš aušrą atsikėlę
Neša mėlyną gėlytę
Skuba sveikinti mamytę.

Popieriaus lape išaplikuosime gėlytę ir šviečiančią saulutę su linksmais spindulėliais, kaip eilėraštuke „Dovana mamytei“. Per mamyčių šventę galėsite padovanoti savo mylimoms mamytėms ir jas pradžiuginti. Pasiimame baltą popieriaus lapą, spalvoto popieriaus, klijų, pieštuką ir žirkles. Iš geltono popieriaus iškerpame skrituliuką – saulė, spindulėlius ( aš iškirpau 8), žalią pievą ant kurios augs gėlytė, 4 gėlės žiedlapėlius, žalią kotelį ir dar du žalius lapelius. Virš gėlytės klijuojame saulę ir jos spinduliukus. Lapo apačioje priklijuojame pievos lopinėlį, o ant jos gyvuoja spalvota gėlytė su žiedlapiais. Štai ir turime mamytei gražią ir mielą dovanytę.

Vaikučiai dar gali savarankiškai piešti piešinėlius su pavasariu, gėlytėmis, paukšteliais, kokios tik kyla idėjos. O teikiant mamytei dovanėlę, būtų labai gražu, kad išmoktumėte šį eilėraštuką:

„Aš bėgu, mamyte“

Kas man kaip saulytė
Šypsosis ir švies?
Kas man kaip gėlytė
Daržely žydės?
Aš bėgu mamyte,
Prie tavo širdies.

Gražios šventės, daug meilės, švelnumo ir gėrio Jūsų namuose.

Su meile, auklėtojos: Raimonda ir Rasa

2020 m. balandžio 20 d.

Laba diena mielieji vaikučiai ir tėveliai,

Verčiu pasakų knygos lapelius ir pamatau gražią pasakaitę apie pagranduką. Paskaičiau ir prisiminiau, kaip jums visiems patiko ,kai darželyje skaitėme judriojo pagranduko kelionę nuo palangės iki lapės gudrybių.

Paprašysiu , kad jums pasakėlę “Pagrandukas” paskaitytų tėveliai. Yra keletas variantų, aš parinkau šitą:

Kartą senelė sako: – seneliuk, seneliuk, neturime duonutės. Ką darysime?
– Et, nedidelė bėda, – atsakė senelis. – Aš atnešiu miltų, tu užmaišyk tešlą ir iškepsime duonutę.
Kaip tarė, taip ir padarė. Senelis atnešė maišelį ruginių miltų, senelė duonkubilyje užmaišė tešlą, o kai ji įrūgo, padarė tris didelius kepalus ir pašovė juos į krosnį. Duonutė kepa, o senelis sako:
– Senute, duonkubilio kampuose dar liko truputis tešlos. Reikia ją išgrandyti ir padaryti mažutį kepalėlį – pagranduką.
Senelė taip ir padarė, kaip sakė senelis: pašovė į krosnį mažutėlį dailutį kepalėlį – pagranduką. Greitai jis iškepė ir buvo toks dailus, kad seneliai negalėjo juo atsidžiaugti.
Senelis padėjo kepalėlį ant palangės, kad atvėstų, o pagrandukas tik strykt nuo palangės ir pasileido bėgti. Bėga, bėga ir sutinka kiškį. Ę – Kur bėgi, pagranduk? – sušuko kiškis. – Sustok, aš tave suvalgysiu.
– Nevalgyk manęs, kiškeli, geriau aš tau padainuosiu, – sako pagrandukas. – Paklausyk. Ir jis uždainavo:

Aš duonutės kepaliukas,
Vadinuosi pagrandukas.
Mane iškepė senelė,
Mane aušino senelis.
Aš pabėgau nuo senelių
Ir pabėgsiu nuo kiškelio.

Kol kiškis klausėsi, pagrandukas tik strykt ir nukūrė. Bėga jis toliau ir sutinka vilką.
– Sustok, pagranduk, aš tave suvalgysiu! – šaukia jis.
– Ką tu mane suvalgysi, geriau aš tau padainuosiu, – atsakė pagrandukas. – Paklausyk.
Ir jis uždainavo:

Aš duonutės kepaliukas,
Vadinuosi pagrandukas.
Mane iškepė senelė,
Mane aušino senelis.
Aš pabėgau nuo senelių,
Aš pabėgau nuo kiškelio
Ir pabėgsiu nuo vilkelio.

Nespėjo vilkas net mirktelėti, o pagrandukas jau nuskuodė tolyn. Bėga jis toliau ir sutinka mešką.
– Palauk, pagranduk! – šaukia meška. – Aš tave suvalgysiu.
– Nė negalvok apie tai, meškute tetute, – atšovė pagrandukas.-

Paklausyk, aš tau padainuosiu.
Ir jis užtraukė:
Aš duonutės kepaliukas,
Vadinuosi pagrandukas.
Mane iškepė senelė,
Mane aušino senelis.
Aš pabėgau nuo senelių,
Aš pabėgau nuo kiškelio,
Aš pabėgau nuo vilkelio
Ir pabėgsiu nuo meškutės.

Užsižiopsojo meška beklausydama dainos. Kiek dairėsi – pagranduko niekur nesimatė.
Bėga pagrandukas toliau ir pribėgo griovį. O ant griovio krašto sėdi lapė. Sėdi, žiūri į bėgantį pagranduką ir seilę varvina.
– Ei, pagranduk! – kviečia lapė. – Ateik, ką tau parodysiu. Tokių grožybių tu kaip gyvas nematei.
Sustojo pagrandukas ir apsisukęs patraukė prie lapės. Juk reikia pažiūrėti, kokias grožybes ji ten mato. Priėjo arčiau.
– Pažiūrėk, mažasis pagranduk, koks čia gražus griovys, – suokia lapė.
Pažiūrėjo pagrandukas į griovį ir apsisuko galvelė. Plumpt ir įkrito į patį dugną. O lapė strykt paskui jį, išsinešė į krantą ir gardžiai suėdė.

Graži manau buvo pasakaitė, prisimindami padarykime rekomenduojamas užduotėles:
1. Nupieškite kaip pagrandukas ritasi miško takeliu
2. Gal norėsite nupiešti, kokius žvėrelius pagrandukas sutiko ir nuo jų bėgo
3. Gal ir lapė gudruolė atsiras jūsų piešinėlyje
4. O gal ir tėveliai mėgins piešti su vaikučiais, tai būtų labia miela ir smagu visiems kartu
5. Galima piešti kiekvieną dieną prisiminus pasakaitę ir jos veikėjus
6. O po savaitės būtų įspūdinga Jūsų šeimos darbelių parodėlė.
7. O gal Jūs visi sugalvosite dar ką nors įdomaus. Manau, kad namuose turite lipdymo priemonių, spalvoto popieriaus, žirklių, klijų….

GERO LAIKO !

2020 m. balandžio 14 d.

PIRMOS GRUPĖS VAIKUČIAI,

Jau pavasaris mums dovanoja daugybę atgyjančios gamtos ir gražių švenčių. Miške žibutė kraipo žiedelius į saulės spindulėlius. Žiedelius aplanko boružėlės septintaškės, paukšteliai suka jau lizdus, kai kurie jau peri jauniklius. Pavasarinės snieguolytės mojuoja baltas galveles. Vaikučiai, paimkime popieriaus lapą, ar du ir nupieškime žibučių melsvus žiedelius, kurie taip džiugina pavasario pradžioje. Gal boružėlę atgijusią kartu su gamta, gal tulpes, kurios jau krauna žiedelius. O jūsų piešinėliai tegu sužydi įvairiomis pavasario spalvomis. Vaikučiai , linkiu jums nuotaikingo piešimo 🙂

 

2020 m. balandžio 6 d.

Mieli pirmos grupės vaikučiai ir tėveliai,
Laba diena brangieji. Tikiuosi nesergate, o per savaitgalį gerai pailsėjote ir esate nusiteikę naujai savaitei ir naujiems darbeliams. Peržiūrėjome Jūsų visų darbelius ir labai jumis didžiuojamės, kad esate tokie kūrybiški ir atsakingi. Mūsų kiškutis irgi labai pasistengė ir prie Vėlykinės šventės linksmybių, nori pasiūlyti dar keletą nuotaikingų užduotėlių. Kadangi jau atėjo pavasaris, pradėjo busti gamta bei gyvūnija.
Štai eilėraštukas „Dvi varlytės“ , gal kažkas užsimanys išmokti?
Dvi varlytės kva – kva – kva
Šokinėja baloje,
O tai linksma ir smagu
Šokinėkim aš ir tu…
Kva – kva – kva, kva – kva – kva
O tai linksma ir smagu.
Pašokinėkime kaip varlytės!
Dar nepamiršote pasėtų grūdelių? Eime pasižiūrėti. O gi ką mes čia matome? Grūdeliai jau ruošiasi leisti daigelius. Kiškutis taip laukia, kada daigelis „šoks iš grūdo“ ir sužaliuos. Pasižiūrėkime kas vyksta su beržo šakele. Pumpurėliai jau didėja, greitai susprogs ir gležni lapeliai sužaliuos. Laikas tuščiavidurius kiaušinių lukštus išmarginti ir papuošti jais Velykų medelį.

Nepamiršome ir verbos, ji jau puikuojasi vazoje. Tavo taip pat labai graži! Kaip gera, kai ką nors gražaus padarai savo rankytėmis. Myliu jus visus, mūsų darbštuoliai.

Kiškutis siūlo mums dar vieną užduotėlę.

Gal namie turite užsilikusio guašo? Mes tapysime mane kiškutį, bet nepaprastai! Šiai užduotėlei reikės balto popieriaus lapo, guašo ir mūsų pirštukų. Įsivaizduokite dabar kiškutį… Į dažus įmerkiame pirštuko paduškytę ir pradedam antspauduoti . Čia bus ausytės, čia bus akytės, čia bus nosytė…. Argi nesmagu?

Kiškutis mums norėtu priminti mūsų brangius senelius. Pasveikinkime juos su Velykomis ir kartu padarykime jiems atvirutę. Paprašykite tėvelių pagalbos. Lapą perlenkite per pusę, pirmoje pusėje parašykite nuo ko ir kam skirtas šis atvirukas, truputį apdekoruokime su gėlytėmis, saulytėmis ar pvz velykiniais kiaušiniais. Na, o antroje pusėje kažką nupieškite, nupieškite savo emocijas brangiems seneliams.

Kiškutis Jus visus apkabina ir sako iki, na, o mes auklėtojos norėtume, kad toliau siųstumėte vaikučių video ir nuotraukytes. Labai smagu yra pasidžiaugti mūsų augančiais vaikučiais. Geros dienos:)

Grupės auklėtojos

 

2020 m. kovo 30 d.

Laba diena mieli 1gr. l/d „Rugelis“ vaikučiai ir tėveliai.

Kadangi dėl tokių aplinkybių negalime būti drauge, tad su savo pagalbininku kiškučiu siunčiame jums keletą užduotėlių. Manau mes vieni kitų labai pasiilgome, o kiek įspūdžių susikaupė, kuriuos norėtume išsakyti, prisiglaudę, o kas visiems, o kas į ausį… Mieli vaikučiai su saulėtu pavasariu parskrenda paukšteliai, o kartu su jais ateina lauktos šventės „Verba“ ir „Velykos“. Žinot ką? Mano mieli vaikučiai drauge su kiškučiu mes pasiruošime Verbų sekmadieniui, bet jums teks paprašyti tėvelių pagalbos. Aš žinau, kad Jūsų tėveliai patys geriausi ir jums tikrai padės.
Aš kiškučiui skaičiau labai gražų eilėraštuką apie žemelės atbudimą ir jam šis eilėraštukas labai patiko. Kiškutis pagalvojo: —Gal šį eilėraštuką norėtų išmokti pirmos grupės vaikučiai?

Kai žemelė atsibudo

Kai žemelė atsibudo,
Želmenėlis strykt iš grūdo.
Ir nusijuokė žvaliai:
– Kur jūs, saulės spinduliai?
– Sveikas gyvas, rugio vaike!
Ko tau reikia, ko tau reikia?
– Ko man reikia po žiemos?
Tik lietaus ir šilumos.

Kiškutis mums sugalvojo užduotėlę, kuri yra gana įdomi. Paprašyk mamytės žemių ir indelio, į kurį pasėsi grūdelius. O po kurio laiko, kaip tame eilėraštuke „želmenėlis strykt iš grūdo“.

Kiškutis labai norėtų, kad jūs mažieji pagrandukai pasigamintumėte verbą.
Verbos gaminimui su tėveliais paieškokite, gal turėsite spalvoto tampomo popieriaus ar šiaip spalvoto popieriaus, džiovintų nuo vasaros gėlyčių, kviečių, rugių ar kitokių stiebų su varpomis. Verbų sekmadieniui atėjus pasipuošime savo verbą, kad ji saugotų namus nuo perkūno. Žemę nuo sausros, o gyvūnams suteiktu sveikatos.

O dabar turim daug darbų! Už savaitės jau Velykos. Džiaugsmo šventė atgimimas. Tad kartu su kiškučiu pasimokykime eilėraštuką tokį gražų, linksmą.

Velykų kiškis

Eina kiškis takeliu
Su pintiniu krepšeliu.
O krepšelyje margučiai,
Duos kiškelis jų vaikučiams.
Kiekvienam dalins po vieną,
Kad Velykų šventės dieną
Būtų linksma ir smagu
Su kiškučio margučiu.

Kiškutis:
—Koks gražus eilėraštukas, o kodėl mums nenulibdžius manęs? Kiškučio!
Gal iš vaško, plastilino, gal iš molio, gal iš to ką tėveliai turi namuose? Suvoliojame delniukais kūnelį, kaip kaštono dydžio rutuliuką, prie jo pridedame dar vieną mažesnį rutuliuką. Ištempiam pirštukais ausytes, pieštuku pažymime akutes. O prie didžiojo rutuliuko prilipdome rutuliuką—uodegytę.

Koks linksmas ir juokingas, jis draugauja su margučiais ir džiaugiasi linksmais vaikučiais.

Mūsų kiškučiui be galo patinka magučiai, taigi nustebinkime jį!

Parsinešame su tėveliais beržo šakelę, per savaitę sužaliuos vazoje. Paprašykite tėvelių, kad jie mums su adatėle išleistu kiaušinio vidų ir pasiimkime popierines margas servetėles ar nuspalvintus plonus piešimo lapus, smulkiai suplėšome ir klijuose pamerktu teptuku apklijuojame visą kiaušinio lukštą. Dar galime kitus kiaušinius nudažyti su guašu. Papuoštus margučius pritvirtiname ant sužaliavusios beržo šakelės, kuri tapo
nuostabiu Velykiniu medeliu. O, kad dar gražesnė būtų šventė ridenkime margučius su savo šeima, o kas laimės dar nežinia…

Na, o pabaigai kiškutis mums duoda įminti kelias mįsles:

1. Ilgos ausys, uodega trumpa. Kai griaužia morkas juda net kakta. Kas? (zuikis)
2. Laipioja per diena po medžiu, maivosi ir kramto bananus. Kas? (beždžionė)
3. Viską girdi, tik nieko niekam nesako. Kas? (ausys)

Visą šventišką džiaugsmą Verbų ir Velykų laikotarpyje atvaizduokite savo piešinėliuose. Kai grįšite į darželį, kiškutis labai norėtų, kad atsineštumėte savo darbelius kuriuos padarėte ir mes pasidžiaugsime savo ir kitų darbeliais paruoštoje parodėlėje. Linkiu gražaus šventino laiko, geros nuotaikos. Laukiame sugrįžtančių.

Pastaba: Tikiuosi atliksite bent vieną darbelį pagal norą ir galimybes. Ir būtinai pasidalinsite mūsų Facebook grupėje.

Auklėtoja Raimonda