3 grupė – Panevėžio lopšelis-darželis „Rugelis“

2020 m. gegužės 25 d.

Duodu jums rankyte savo,kad pajausčiau šiluma ir matyčiau Jūsų laimingas akytes. Labas, sakau tau Deimante, labas Vesta,labas Jorune, labas Leja,labas Arnoldai,labas Tadai,labas Simonai ir Martynai, Armandai, labas tau tariu,labas Vydotai,Lukai labas,labas Kasparui ir dar vienam Lukui labas sakau,labas Matai,labas Domai,labas Veronika,labas Benai.

Pasižadekim vienas kitam gražiai sutikti dienele ir ja praleisti.
Tikra kaip auksas,
Stipri kaip uolos akmuo.
Skaidri kaip krištolas,
Tokia turi buti mano siela

O dabar vaikai, susikaičiuokime, kad sužinotume, kiek musu yra.
Susiskaičiuokim visi kartu
Ejo zuikis – taukšt, taukšt.
Per tilteli pliaukšt, pliaukšt.
Tas tiltelis užt, užt.
Zuikis balon pukšt, pukšt.

Pažadinkim pirštukus,kad jie šiandien butu greiti,kaip vabaliukai.
Buvo karta mažas voras.
Mato gele palei tvora.
Nuo šakeles prie žoleles
Rišo siula prie siulelio.
Riša voras kilpa placia,
Voro tinklas greitai plecias.
Nors ir plonas jo tinkliukas
Laiko drugi lyg kabliukas.
Bet nutruko plonos vadžios,
Juokiasi drugelis mažas!

O pievoje daugybe vabaliuku gyvena,po lapeliu boruže miega,žiogas nuo pat ankstyvo ryto jau savo smuikeli išsitraukes gražiausias melodijas griežia, kamanes, bitutes, vos saulei pakylus jau išskrido aplankyti geliu žiedu,skruzdelytes spygliukus renka ir i savo namucius neša.

EILERAŠTUKAS

Pievoj, tarp margu geliu,
Daug ropoja vabalu.
Dideliu ir dar mažyciu.
Neužminkim ju netycia.
O ar nori sužinoti,
Ko gi jie visi spalvoti?
Nes vaivorykšte iš ryto
Eme pievon ir nukrito!
Vabaliukai kraipo usa:
Visados draugais mes busim!
Juk vaikai ir vabalai
Nesipyksta, ar žinai?
Juk vaikai ir vaikai
Sutaria kartu gražiai.

Vabalai labai linksmai gyvena,vieni pas kitus i svečius vaikšto,vaišinasi,draugauja ir linksmai pramogauja.

Vabalai visa diena daug dirbo, skraide, gelytes aplanke,žiogas taip pat pavargo griežti savo smuikeliu,visi susirinko prie kelmo, susedo rateliu ir pradėjo klausytis pasakos, kuria seke Didžioji Kamane.

Kartą gyveno Kamanė po vyšnios krūmu. Dar iš rudens ji buvo įsitaisiusi puikų būstą po išlindusia šaknimi. Kamanės urvelis buvo tikrai labai jaukus. Sienos čia buvo išpuoštos pernykščiais vyšnių lapais. Baldus Kamanė visus pasidarė pati iš vaško. Palei sienas stovėjo išrikiuotos vaško lovelės su mikštučiukais žiedadulkių patalėliais. Kiekvienoje lovelėje gulėjo po vieną kiaušinį. Greitai iš jų turėjo ristis mažos bitutės- Kamanės vaikeliai.
Kamanė vaikščiojo ant pirštų galiukų po kambarėlį ir žiūrėjo ar jau bunda jos vaikeliai. Greitai visose lovelėse šypsojosi mažos pūkuotos galvelės.
Tačiau Kamanė nežinojo, kad iki jos namelio maisto sandėliuko prasikasė urvelį piktasis Kirminas. Jis aptiko medaus puodynę. Kirminas buvo didelis besotis ir suėdė medutį per kelias dienas. Kai Kamanė pamatė, kad beliko mažai medaus, ji surado plėšiką ir išvarė. Bet vaikeliams jau nebebuvo ką valgyti.
Tada Kamanė išskrido ieškoti pražydusių gėlių. Lauke buvo šalta ir gėlės dar nežydėjo. Kamanė pasiguodė Zylutei. Tai buvo Kamanės kaimynė, gyvenusi gretimo medžio drevėje. Zylutė pažadėjo pažadinti pavasarį ir kartu visas gėles. Ji gražiai giedojo visą dieną, kol gėlės neištvėrė ir atsimerkė pasižiūrėti kas čia taip gražiai gieda.
Kamanė pamatė pražydusias gėlytes ir išskubėjo rinkti medaus. Gėlės buvo labai geros. Jos davė ne tik medaus, bet ir žiedadulkių, kad mažieji vaikeliai gautų ir duonelės. Tik Kamanė mokėjo iškepti iš žiedadulkių labai skanią duonelę, nuo kurios visi vaikeliai augo labai greitai.
Kamanės šeimyna padėkojo Zylei, kad pažadino pavasarį ir iškėlė didelę puotą po vyšnios krūmu. Smalsuolis Kirminas irgi išlindo pažiūrėti. Galvojo, kad vėl ras ką suėsti. Bet čia jį ir pagavo vikruolė Zylė ir sulesė. Visi dabar buvo sotūs ir laimingi.
O Saulelė šildė vis stipriau ir stipriau iki atėjo vakaras. O dabar labanakt visoms smalsioms akelėms, kad augtų vaikeliai dideli dideli ir greiti kaip Kamanės.

Mano mieli vaikai,aš labai lauksiu jūsų darbelių,kad jūs nupieštumėte savo mylimiausią vabalą,o gal net ir skruzdėlyną padėsit skuzdelytėms sunešti, o gal drugelį,kuris kalbasi su gėlytės žiedu,o gal net visas žiogų orkestras atkeliaus ant jūsų piešimo lapo. Vaikai, aš jums pasakysiu vieną gerą naujieną, po septynių dienų jau atkeliaus mūsų labai gera draugė VASARĖLĖ.

https://www.youtube.com/watch?v=pnGe74a2OB0

Jūsų geriausias draugas Nykštukas

2020 m. gegužės 18 d.

Duodu jums rankytę savo, kad pajausčiau šilumą ir matyčiau jūsų laimingas akytes. Labas, sakau tau Deimante, labas Vesta, labas Jorūne, labas Lėja, labas Arnoldai, labas Tadai, labas Simonai ir Martynai, Armandai, labas tau tariu, labas Vydotai, Lukai labas, labas Kasparui ir dar vienam Lukui labas sakau, labas Matai, labas Domai,labas Veronika, labas Benai.

Pasižadėkim vienas kitam gražiai sutikti dienelę ir ją praleisti.
Tikra kaip auksas,
Stipri kaip uolos akmuo.
Skaidri kaip krištolas
Tokia turi būti mano siela

Susiskaičiuokim visi kartu
Ėjo zuikis – taukšt, taukšt.
Per tiltelį pliaukšt, pliaukšt.
Tas tiltelis ūžt, ūžt.
Zuikis balon pūkšt, pūkšt.

O dabar tegul mūsų pirštukai pažaidžia
Dešimt paukščiukų tupi
Suskaičiuot mums rūpi
Šitas paukštis- žvirbliukas
Šitas paukštis -nykštukas
Šitas paukštis-strazdelis
Šis- perkūno oželis
Šitas paukštis-gegutė
Šitas paukštis-kukutis
Šitas paukštis -dagilis
Šitas paukštis -kielė
O šis – volungėlė
Na,o čia erelis piktas ir plėšrus
Greit paukšteliai į namus.

Pavasaris.Šilta,saulutė šypsosi ir siunčia savo spindulėlius. Aplink,kur tik apsidairysi,matai,kaip inkilus paukšteliai grįžta, tupi ant šakų ir gražiausias giemes čiulba.Eikim ir mes pasivaikščioti į mišką,susipažinsim su mažais,bet puikaus balso savininkais- paukšteliais. Bet miške mes būkime tylūs ir stebėkime,kaip paukšteliai gyvena.
Nežadink paukščiuko.
Nežadink – jis miega.
Šiltai užsiklojęs
Paparčio sermėga.

Nežadink paukščiuko,
Nešauki balsu.
Lai supas lizdelis
Tarp eglių kasų.

Girdi, ant šakutės
Kaip suokia linksma
Iš miego pabudus
Paukščiuko mama. ( Z.Gaižauskaitė)

Krūmuose suka lizdą sau paukštelis,deda penkis kiaušinius,perės mažus vaikučius. O kur kiti paukšteliai suka lizdelius?

Miške vien tik paukštelių darbai, o ar girdite,kažkas miške kala ,tuk-tuk,tuk-tuk,pakėlę galveles apsidairykim,saulutė šviečia į akis,kaip sunku pamatyti, o ten,ant gluosnio kamieno genys tupi ir savo snapu kala.

taip smagu miške,miškas ūžia nuo paukščių dainų,visi darbuojasi,pluša, savo kaimynus aplanko, sutūpę ant šakos pasikalba. Bet vienam varnėnui liūdna,nes jis neturi savo namelio,paprašykim tėčio,kad jis jį sukaltų,mūsų darbščios rankytės jį nudažys.

Šiandien tiek daug pamatėme ir išgirdome, tad labai norėčiau,kad jūs man nupieštumėte savo patirtus nuotykius miške, gal inkilėlį,gal gūžtelę pilną kiaušinių ar varnėną tupintį ant šakos, o gal net skrendantį gandrą ar kregždutę ,kuri savo uodegėle debesėlius karpo.
Mano geriausieji draugai,aš labai lauksiu jūsų darbelių.

Jūsų geriausias draugas Nykštukas

2020 m. gegužės 11 d.

Duodu jums rankytę savo,kad pajausčiau šilumą ir matyčiau jūsų laimingas akytes. Labas, sakau tau Deimante, labas Vesta,labas Jorūne, labas Lėja,labas Arnoldai,labas Tadai,labas Simonai ir Martynai, Armandai, labas tau tariu,labas Vydotai,Lukai labas,labas Kasparui ir dar vienam Lukui labas sakau,labas Matai,labas Domai,labas Veronika,labas Benai.
Pasižadėkim vienas kitam gražiai sutikti dienelę ir ją praleisti.
Tikra kaip auksas,
Stipri kaip uolos akmuo.
Skaidri kaip krištolas
Tokia turi būti mano siela.

Mūsų tiek daug, mes esam labai didelė ir draugiška šeima, o dabar dar kartą imkim ir susiskaičiuokim iš pradžių.

Skaičiuotė

Kas prapuolė?

Viens, du, trys ir keturi…
Kiek žaisliukų tu turi?
Sėdi lapė, stovi vilkas,
Po stalu – zuikutis pilkas…
Kur ketvirtas – nematau,
Dingo žaislas – še tai tau.
Kviesiu aš į talką tėtį,
Man jisai turės padėti.
Greit surasime žaisliuką –
Tą pabėgusį šuniuką.

O dabar pažadinkim pirštukus,nes jų laukia daug smagių,linksmų darbelių.

Trys labai mieli žmogiukai

sau sėdėjo ant suoliuko.

Valgė duoną, sviestą tepė

O po to jie buvo šitaip išsitepę

Kad nuprausti jam reikėjo,

net trijų laistytuvėlių.

Gegužė mums dovanoja ne tik šilumą,gražias dienas, žalias pievas ,paukštelių dainas,

.Neseniai buvo mūsų Mamyčių diena, o dabar atkeliauja dar viena graži šventė, Šeimos diena. Apkabinkim savo mamas,tėčius,broliu,seseris, senelius ,prisiglaudę sušnabždėkit į ausį, “aš tave myliu”. Pasiimkim į pintinę skanumynų ir arbatos , keliaukim į miškus,pievas. Būkim visi linksmi ir laimingi.

Atkeliavome į miško aikštelę, radom stalą ir suolą, pasidėkim krepšelį ant stalo, paprašykim,kad tėtis pripustų daug balionų ir galėtume kartu su jais paskraidyti.

Kai lakstau po pievą žalią,

Aš dainuoju dainą gražią.

Šypsos saulė,skamba toliai

Šokt atskrieja trys balionai.

pried. Trys balionai,trys balionai

Šoka trys balionai.

Žalias,mėlynas,geltonas

Šoka rokenrolą.

Žalias sveikina žolelę,

Melsvas jūrą ir upelį.

O kai atskrenda geltonas

Aitvarai su saule moja.

pried….

Balionai linksmi skraido danguje, miške paukšteliai gražiausias giesmes čiulba, o mums taip smagu kartu būti su šeima,tėtis mums paruošė staigmeną ir paleido aitvarą , mane pamokė,kaip reikia jį laikyti ir valdyti vėjo pagalba. O pievose gėlių kilimai pražydę, bitutės dūzgia žieduose, o mano pats didžiausias noras ,kad ši diena būtų labai laiminga.

Žalia dainelė

Aš sugalvojau dainą,žalią,žalią,

Kad man linksmiau gyventi būtų,būtų.

Danguj žalia,kad šviestų saulė,saulė,

Ir žalio juoko man netrūktų.

pried..Žalias mano noras,lyg žalia žolytė,

Žalias debesėlis ir žalia saulytė. 2k.

Norėčiau būti paukštis žalias,žalias,

Aukštai danguj aukštai skrajoti,skrajoti.

Pririnkt žalių žvaigždžių krepšelį,krepšelį,

Ir tau, mamyt padovanoti.

pried…

Jei kam patinka ši dainelė,dainelė,

Visi dainuokit kas tik galit,galit.

Kai norą mėlyną turėsiu,turėsiu,

Dainelę mėlyną sudėsiu.

pried…

Tokia smagi diena buvo, pilna įspūdžių,linksmų žaidimų kartu su šeima. Bet saulelė jau po truputį leidžiasi ,kviečia visus sugrįžti į namus.

Mano mieli vaikučiai, aš labai lauksiu,kad jūs savo įspūdžius man nupieštumėte, gal aitvarą danguje ( o gal jis netyčia už medžio šakos užsikabino😯🤔), gal ant jūsų popieriaus lapo daug balionų nusileis, o gal žalias noras atkeliaus. Nupieškite ir savo šeimą, brolį, sesę, tėvelius ir senelius. Labai lauksiu, mano geriausieji draugai, aš jaučiu,mes tikrai labai greitai susitiksim.

Jūsų geriausias draugas Nykštukas.

2020 m. gegužės 4 d.

Sveiki, mūsų mielieji trečiokėliai !

Ir vėl su Jumis sveikinasi NYKŠTUKAS ir auklėtoja JOLANTA.

Mes jūsų labai pasiilgome ir nekantriai laukiame kada galėsime su jumis susitikti darželyje.
Labai džiaugiamės jūsų atliktais darbeliais, išmoktais eilėraščiais. Jūs tikri šaunuoliai. AČIŪ tariame Tėveliams, kurie jums padeda atlikti mūsų užduotėles.
Mūsų savaitės tema: Pavasario spalvos.
Pavasarį bunda gamta, tai ir skruzdėlytė žadina saulę:

Kelk saulele, kelk saulele
Skruzdėlytė saulę kelia.
Šviesk, spindėk, saulyt aplink.
Berk skaisčius spinduliukus,
Kelk paukščius ir žvėrelius.
Jau atsikėlėme, tai PASIŽADAM:

Tyra kaip auksas
Stipri kaip uolos akmuo
Skaidri kaip krištolas
Tokia turi būti mano siela.

O kiek mūsų čia susirinko?
Ritė ritė darbštuolytė
Vos pašildo ją saulytė.
Dirba, renka uoliai,
Kad iškeptų jums meduolį.

NYKŠTUKAS spaudžia vaikams dešinę rankytę ir sako ,, labas rytas “:

labas rytas VERONIKA, labas rytas VESTUTE, labas rytas JORŪNE, labas rytas DEIMANTE, labas rytas LĖJA, labas rytas ARNOLDAI, labas rytas TADAI, labas rytas SIMONAI, labas rytas MATAI, labas rytas MARTYNAI, labas rytas ARMANDAI, labas rytas BENAI, labas rytas VYDOTAI, labas rytas LUKAI, labas rytas LUKUTI, labas rytas KASPARAI, labas rytas DOMAI.
Labas rytas TĖVELIAI.
Jau laikas pamankštinti PIRŠTUKUS:
Vai lietus, vai lietus
Reikia bėgti pro vartus.
Jau kruša, kruša,ledai,
Slepias namuose vaikai.
O perkūnas grum – grum – grum!
Žaibas plieskia jau dangum!
Pažiūrėk greičiau pro langą –
Jau vaivorykštės ten lankas!
Štai išlindo jau saulelė,
Bėkim žaist į mišką žalią.

Žingsniavo sau PAVASARĖLIS dangaus skliautu, pirma savęs stumdamas vežimaitį, kupiną mažų kibirėlių su įvairiaspalviais dažais. Turėjo jis užduotį nuspalvinti iš po žiemos miegančią gamtą.
Pradėjo nuo dangaus. Brūkšt melsva spalva per vieną debesėlį, brūkšt per kitus debesėlių kraštus. Dangus pasidarė labai gražus, mėlynas kaip jūra.

Staiga PAVASARIS stumtelėjo savo dažų vežimaitį, tas užkliuvo už debesėlio krašto ir apvirto.
Ir nukrito į žemę daugybė mažų kibirėlių su įvairiaspalviais dažais. Pasklido, pažiro tūkstančiai spalvotų lašelių, sutvisko, suraibuliavo nudažydami visom vaivorykštės spalvom visas pavasario gėles.

Saulė sužibo tarsi auksu apipilta.

Pakilo saulelė aukštai aukštai
Nušvito mieloji šiltai šiltai.
Pažadino skruzdę, pažadino vorą.
Varlytę kvaksytę, drugelį bajorą.
Pažadino visą pasaulį, pažadino visą pasaulį.
Sužaliavo žolė, o žolėje išdygo nedidelis daigelis. Apsidairė ir pagalvojo:,,Įdomu, koks aš būsiu užaugęs?”
Pradėjo lyti šiltas lietutis, kuris belydamas padarė mažą upeliuką.
Upytėlė teka teka
Žuvytėlė plaukia plaukia }2k.
Plauk plauk žuvytėle
Į gilias mareles. }2k.
Iš kažkur į upeliuką atplaukė mažas laivelis.

Kol lijo lietutis,daigelis paaugo. Pasistiebė aukščiau, staiga pamatė saulę danguje.
– Oho! Norėčiau užaugti kaip saulė.
Saulė pasižiūrėjo ir nusišypsojo. Daigelis tapo geltona piene. Kiekvieną dieną pienė žalioje žolėje skleidėsi ir spindėjo visiems vabzdžiams, tarsi maža saulytė.

PIENĖ
Tūkstančiai mažų saulučių,
Pievoje – tarsi vaikučių.
Pienių geltoni žiedai –
Saulės žemėje vaikai.
Dienomis, kai juos myluoja,
Visa pieva geltonuoja.
Ritasi gelsva banga –
Bijo bitės brist į ją.
Šypsosi danguj saulutė
Ir vis drąsina bitutę:
– Šita jūra negili
Joje maudytis gali. (K. Ivinskis)
Bet vieną dieną pienė pažvelgė į dangų ir pamatė ten debesį – baltą baltą, pūkuotą pūkuotą.

– Oho! Norėčiau ir aš tapti tokiu debesėliu, pagalvojo geltona pienė.
Debesis pažiūrėjo žemyn ir pienė pavirto mažu baltu debesėliu ant kotelio.

Papūtė vėjelis. Pienės debesėlis išsibarstė į daugybę mažų pūkelių, jie nuskrido per pievą toli toli. Praėjo visai nedaug laiko – ir ten, kur nusileido pienės debesėlio plunksnelės, pasirodė maži daigeliai. Tai ir buvo pienės.

Ir vėl viskas iš pradžių. Kaip ir pasaka be galo:
Atėjo pavasaris – vyšnia apsipylė baltais nuostabiais žiedais.
Atėjo vasara – vyšnia sunokino sultingas uogas.
Atėjo ruduo – vyšnia numetė lapus.
Atėjo žiema – vyšnios šakos pasidengė sniegu.
Atėjo pavasaris – …
Taip PAVASARIS su savo spalvom nudažė visą žemę. Visi džiaugiasi PAVASARIO spalvomis.

O dabar užduotėlės jums.
1.UŽDUOTĖLĖ.TAPYMAS. SAULUTĖ ŠYPSOSI PRO DEBESĖLĮ.
(Reikės:balto popieriaus lapo,kurį reikia sušlapinti, akvarelinių dažų, teptuko.)

2.UŽDUOTĖLĖ. PASIDARYKITE LAIVELĮ.(Reikės: spalvoto popieriaus)

3.UŽDUOTĖLĖ. NUPIEŠKITE PIENĘ.
(Reikės:akvarelinių dažų, teptuko, vandens)

LAUKIAME JŪSŲ DARBELIŲ. LIKITE SVEIKI. NYKŠTUKAS IR JOLANTA

2020 m. balandžio 27 d.

Sveiki, mano mažieji šaunuoliukai !
Jums vėl rašo laišką ir
iš namų sveikinasi auklėtoja JOLANTA ir NYKŠTUKAS.

Prabėgo dar viena pilna įspūdžių savaitė, per kurią labai šauniai padirbėjote. Labai džiaugiamės ir didžiuojamės vaikai, jumis ir jūsų Tėveliais! Jūs labai gražūs nuotraukose, susikaupę dirbdami darbelius ir žinote, per tą laiką, kol nesimatėme, jūs labai paaugote.

Tai pradėkime :
Mažiukas nykštukas
gyvena šile.
Batukai raudoni,
kepurė žalia.
Ateina čia linksmas, nereikia liūdėt,
Tik reikia šypsotis ir mamą mylėt.

PASIŽADĖJIMAS
Tyra kaip auksas
Stipri kaip uolos akmuo,
Skaidri kaip krištolas
Tokia turi būti mano siela.

Kartą katinas supyko,
kad jam silkės nebeliko.
Pyko dieną, pyko antrą,
kol mama pasiuvo paltą.
Kiek jame yra sagų,
suskaičiuosi tu.

Vaikus šiandien suskaičiuos NYKŠTUKAS:

Šviečia jau saulelė }2k. – pasilenkiame ir keliame rankas į šalis aukštyn
Gėlės žiedus kelia }2k. – aukštai pakėlę rankas lankstome pirštelius.
Kviečia į pievelę }2k.
Džiaugiasi širdelė }2k. – žygiuojame vietoje.

Kur margi žiedeliai }2k. – aukštai siūbuojame rankas į šalis
Saulė kloja kelią }2k.
Kviečia į ratelį }2k. – ploja
Mūs smagi dainelė }2k.
Pievoje pati gražiausia gėlė – tai MAMA.
Kaip žemė užaugina derlių, taip mamos užaugina savo vaikus. Mamos diena švenčiama pavasarį, kai bunda žemė. Pirmąjį gegužės sekmadienį visi skubame
išreikšti pagarbą, meilę ir padėką savo MAMOMS ir MOČIUTĖMS. MAMA – gražiausias žodis, kurį ištaria žmogaus lūpos. Šią savaitę gražiausi žodžiai MŪSŲ MYLIMOMS MAMYTĖMS IR MOČIUTĖMS.
EILĖRAŠTIS MAMYTEI

Kai tu šypsais ir man šviesiau,
Kai tu šalia jaučiuos drąsiau.
Norėčiau būt visur kartu,
Nes man pati geriausia tu.

Aš tau atneščiau dovanų
Daugybę saulėtų dienų.
Bet tu pati man kaip saulytė,
Tu – mano mylima mamytė.

UŽDUOTĖLĖ. IŠMOKTI EILĖRAŠTUKĄ IR PADEKLAMUOTI MAMYTEI.(Nepamirškite nufilmuoti ir įkelti į grupę.)
Mama gali užimti visų kitų vietas, bet niekas negali užimti mamos vietos.
Mano mama pati geriausia, protinga, mylimiausia, pati gražiausia – taip pasakytų kiekvienas vaikas, jeigu mes jų paklaustume.

UŽDUOTĖLĖ. NUPIEŠTI MAMYTEI PLAUKUS, NAUDOJANT ŠIAUDELĮ.
Reikės: mamytės veiduko popieriaus lape, akvarelinių dažų,šiaudelio.

O, kas, vaikai, dar be Mamyčių, jus labai myli?Teisingai, jūsų MOČIUTĖS. O, kas yra močiutė? Jums pasakys šis eilėraštukas:

Kas gera, kas šilta – močiutė.
Kas glosto, kas glaudžia – močiutė.
Močiutė – tai pasakos ilgos,
Raudonos uogelės ant smilgos.
Gėlių daigeliai sužėlę, lėlyčių margi drabužėliai…
Močiutė – mamytės, tėvelio mama.
Močiutė – namų šiluma.( R.Skučaitė)

UŽDUOTĖLĖ. PRIKLIJUOTI MOČIUTEI PLAUKUS.
Reikės: spalvoto popieriaus, žirklių, klijų. pieštuko, piešto močiutės veido.

Aš dariau taip. Jūs gal sugalvosite įdomiau. Bandykite daryti ir kitaip, nebūtinai kaip parodyta.
Močiutės sode auga įvairių vaismedžių. Nuostabu žiūrėti į vyšnių ir obelų žiedelius. Prisiminkime juos.

UŽDUOTĖLĖ. ŠTAMPUOTI ŽIEDELIUS.
Reikės: baltos ir raudonos spalvos guašo arba akvarelinių dažų, popieriaus lapo, rudų dažų ir pirštuko. Nusipieškite popieriaus lape medelį arba šakelę, merkite pirštą į dažus ir darykite žiedelius. Man labai patiko, tikiuosi, patiks ir jums šis darbas.
Mamyte, mylima,Tu – laimės pasagėlė. Mamyte, Tu – daina, Tu – mano pasakėlė. Mamyte, Tu šilta saulytė, dieną blausią.Tu – pievoj atrasta gėlytė raudoniausia.Galėčiau daug vardų, Tau šiandien sumanyti,gražesnio nerandu už mieląjį – MAMYTĖ.
UŽDUOTĖLĖ. DOVANA MAMYTEI.( IR MOČIUTEI)
Nupieškite gėlytes rankų pagalba. Reikės: akvarelinių dažų ir rankų, popieriaus.
Nudažykite rankas ir uždėkite ant popieriaus,taip padarysite gėlytes,nupieškite kotelius ir kaspinėlį.

Mamos meilė amžina ir begalinė.
Ši be galo graži pasaka apie lapiuką ir jo mamą, mums tą ir įrodo.

MYLĖSIU TAVE, KAD IR KAS NUTIKTŲ

Mažyliui buvo liūdna ir nyku. Jis siuto, mėtė, svaidė, daužė, pargriuvęs šaukė, maigė, laužė ir šokinėjo, pliekė, trankė.
– O varge, – stvėrės už galvos Mama, – koks viesulas čia lankės?
Į jos žodžius Mažylis:
– Aš piktas ir niūrus, nes nieks manęs nemyli.
– Mažyli,- taria jam Mama, – ir piktą, ir nepiktą, mylėsiu visada tave, kad mums ir kas nutiktų.
– O jeigu būčiau aš lokys, vis vien mane mylėtum? Ar būčiau mielas tau , Mamyt?
– Na,žinoma, man ir lokiukas tiktum. Mylėsiu visada tave, kad mums ir kas nutiktų.
– O jei pavirsčiau vabalu staiga, vis vien mane mylėtum – ar apkabintumei mane?
– Na, žinoma, ir vabaliukas tiktum. Mylėsiu visada tave, kad mums ir kas nutiktų.
– Kad mums ir kas nutiktų? – Mažylis šypt ir šypsos.
– O jei krokodilu pavirsčiau?
– Su meile švelniai apkabinčiau, lovytėj rūpestingai apkamšyčiau – jam pažada Mama.
– Ar meilė lūžta? – klausia jos Mažylis, – ar irsta, susilanksto, dyla? Ar galima ją pataisyti, suklijuoti, susiūti, sudygsniuoti?
– Ak, varge, – taria jam Mama, – aš ne tokia protinga, žinau tik tiek: esi man reikalingas.
– O kas gi bus, kai mes numirsim, kai mūsų nebebus?Ar ir tada neišsiskirsim, ar meilė nepražus?
Mama pakėlus priglaudė Mažylį, sužiuro jie į naktį tylią: mėnulis plaukė dangumi, už lango žvaigždės skaisčiai švietė.
– Mažyli, į žvaigždes pasižiūrėki: kaip sklinda jų skaisti šviesa, nors kai kurių jau nebėra. Bet žiba jos dangaus skliaute ir jų šviesa kaip meilė amžina.

Vaikučiai, per Mamyčių dieną, išpildykite 3 Mamyčių norus.
O MAMYTĖMS LINKIME BŪTI SVEIKOMS IR LAIMINGOMS, MYLĖTI IR BŪTI MYLIMOMS.
Likite sveiki. Linkėjimai.

Jolanta ir Nykštukas

2020 m. balandžio 20 d.

Sveiki , maži ir dideli !
Laikas skuba, lekia pirmyn ir labai greitai prabėgo dar viena savaitė, kurią jūs praleidote namuose visi kartu.
Su Jumis iš namų vėl sveikinasi auklėtoja JOLANTA ir NYKŠTUKAS.

Džiaugiamės, kad namuose jūs dirbote, atlikote NYKŠTUKO užduotėles,eksperimentavote su gėlytėmis. Ačiū tariame Tėveliams, kurie padeda mažiesiems.
Nykštukas nori jus, vaikai, pakviesti į kelionę knygos lapeliais.
Mažiukas nykštukas gyvena šile
Batukai raudoni, kepurė žalia.
Ateina čia linksmas,nereikia liūdėt,
Tik reikia šypsotis ir mamą mylėt.
PASIŽADĖJIMAS
Tyra kaip auksas
Stipri kaip uolos akmuo,
Skaidri kaip krištolas
Tokia turi būti mano siela.

Nepamirškime susiskaičiuoti
SKAIČIUOTĖ
Penki penki – penkiolika
Genys sakė – šešiolika
Jeigu netiki, skaičiuok –
Vienas, du, trys…
NYKŠTUKAS jums spaudžia dešinę rankytę ir sako labas rytas:

Kur slepiasi raidės, žodeliai keisti?
Knygelėj, kur guli manam kambary.
Mamytė mokina pažinti raides,
Į nuostabią šalį mane jos nuves.

Raidelių vardus aš visus kai mokėsiu,
Tai burtus žodelių įminti galėsiu.
Man paslaptį savo knygelė atskleis,
Paėmus už rankos, daugiau nepaleis.

Per puslapių gatvę keliausim kartu,
Ieškosime lobių tenai paslėptų.
O jeigu ir tu juos surasti norėsi,
Skaityti gražiai tu išmokti turėsi.

Namuose jūs turite, tikriausiai, daug knygelių. Ir didelių, ir mažų, ir storų, ir plonų, įvairiausių spalvų.

Žinome, kad knyga turi viršelį, pradžią ir pabaigą.O sudaryta knyga iš lapelių.
Kai skaitome knygą, prieš užversdami jos lapelius, kad nepamirštumėm, kur skaitėme, įdedame knygos skirtuką.

O knygelėse, vaikai, dažniausiai gyvena pasakos.Mes jų daug skaitėme. Tai pradėkime kelionę knygos lapeliais.
Verčiame pirmąjį mūsų knygos lapelį. Takeliu eina mergaitė su raudona kepuraite ir neša lauktuvių senelei.

Aišku, visi žinome, kad tai Raudonkepuraitė. Eidama mergaitė dainuoja:

Tek saulelė pro kalnelį,
Žiūr mergelė pro langelį.}2k.
Susitiko graži pora
Motiejukas ir Barbora}2k.
Barborytė gražiai šoka
Motiejukas taip nemoka.}2k.
Ir susitinka Raudonkepuraitė vilką pilką.

O kaip buvo toliau jūs visi žinote.
Vilkas gyvena ir kituose mūsų knygos lapeliuose.Tęsiame kelionę toliau. Štai septyni ožiukai, dar toliau keliaujame – sutinkame tris paršiukus. Pas juos visus apsilanko vilkas, bet nenugali draugystės ir susitelkimo.
Staugia vilkas pagiry
Net žemelė dunda}2k.
Oi dūda, oi tai dūda
Net žemelė dunda}2k.
Verčiame lapelius ir skaitome knygą. Gaidelis įlipęs į lazdyną ir raško riešutus, o vištytė bėginėja aplink ir karkia:,, kar kar ir man numesk bent kekelę”.

Žinome kuo baigiasi pasaka. O ant lazdynų dar liko riešutų.
Ant lazdynų, ant aukštų
Kybo kekės riešutų.}2k.
Vai tai tai, vai tai tai
Riešutėliai riešutai}2k.
Sekančiame lapelyje mes su Grytute ir Jonuku keliaujame mišku, valgome meduolius nuo raganos trobelės. Dar kitame lapelyje išgirstame kažką gražiai grojant ir dainuojant. Tai katinėlis atėjo išvaduoti gaidelio iš lapės olos.
Mūsų knygelė stora. Joje daug lapelių, dar nepabaiga, bet šiandien užteks, paskaitysime kitą kartą. Kad nepamirštumėm, kur skaitėme, įdėkime knygos skirtuką.
UŽDUOTĖLĖ. PASIDARYKITE KNYGOS SKIRTUKĄ.

Nebūtina daryti, kaip parodyta.Galite išsikirpti juostelę iš popieriaus ir ją nuspalvinti, nupiešti arba priklijuoti gėlyčių, lapelių.
Vakare paprašykite tėvelių, kad paskaitytų jūsų mėgstamiausią pasaką.
UŽDUOTĖLĖ. NUPIEŠKITE MĖGSTAMIAUSIĄ PASAKOS VEIKĖJĄ.
O DABAR VISI KARTU SU MANIMI PASIDARYKIME MAŽĄ KNYGELĘ. Knygelėje nupieškite savo sukurtą istoriją.

Kaip pasidaryti knygutę:

Būkite sveiki. Linkėjimai. Jolanta ir Nykštukas

2020 m. balandžio 14 d.

Sveiki, sulaukę šv. Velykų!
Šiandien ir vėl iš namų su jumis sveikinasi auklėtojos JOLANTA, GITANA ir NYKŠTUKAS.

Labai džiaugiamės jūsų darbštumu ir kruopštumu atliekant darbelius. Norime pagirti ir Tėvelius, kurie nors ir labai užimti, bet atranda laiko ir jėgų padėti dirbti ir savo mažiesiems. Jūs visi tikri ŠAUNUOLIAI! AČIŪ JUMS!

Velykos pati didžiausia pavasario šventė. Todėl tęsiame pavasario temą: Gamtos ženklų kalba.
Bėgu bėgu takeliu
Aš per žemę šią
Ir labai labai skubu
Aš pasveikint ją:labas žeme, labas saule, labas paukšti, labas medi, labas debesėli!

PASIŽADĖJIMAS
Tyra kaip auksas
Stipri kaip uolos akmuo
Skaidri kaip krištolas
Tokia turi būti mano siela.
O dabar SKAIČIUOTĖ
Šitam dideliam krepšely
Yra daug gražių gėlių.
Kiek yra gėlių,
Pasakysi tu.( Susiskaičiuojame kiek vaikų iš viso yra, kiek mergaičių, kiek berniukų)

NYKŠTUKAS sveikinasi su jumis visais:
Labas rytas VERONIKA, labas rytas MATAI, labas rytas JORŪNE, labas rytas ARMANDAI, labas rytas VYDOTAI, labas rytas VESTUTE, labas rytas TADAI, labas rytas KASPARAI, labas rytas LĖJA, labas rytas LUKAI A., labas rytas DEIMANTE, labas rytas BENAI, labas rytas MARTYNAI, labas rytas SIMONAI, labas rytas LUKAI M., labas rytas ARNOLDAI, labas rytas DOMAI. Labas rytas ir TĖVELIAMS, nes jie yra NYKŠTUKO pagalbininkai.
Laikas pamiklinti pirštukus. PIRŠTUKŲ ŽAIDIMAS
Penki linksmi lašeliai
Jau krenta į žemelę.
Prašysim pirštelius
Sakyti vardelius:
Tuk – tuk – tu – kas(nykštys)
Tam – tam – ta – mas(smilius)
Tim – tim – ti – mas(didysis)
Top – top – to – pas(bevardis)
Tik – tik – ti – kas(mažylis)
Saulutė kyla vis aukščiau ir aukščiau, šildo orą. Saulutė pažadino žemę, daigą žolę.

Po saulutės delnu
Spurda upeliukas
Keliasi iš miego
Rainas vabaliukas.

Po saulutės delnu
Šnara žiemkentėliai.
Ačiū tau, saulute,
Ačiū, kad prikėlei.

Padainuokime visi kartu su muzikos vadovėmis, dainelę ,,Želmenėliai”, kurią rasite čia.
Saulutės šilumos pasiilgę kelia galvas žibutės.

Plukės baltuoja laukuose.

O darželiuose išdidžiai pražydo snieguolytės.

Pažaiskime visi kartu žaidimą,,Šitam dideliam būry”

Šitam dideliam būry
Daug gėlyčių vidury.}2k.(einam rateliu)
Suk baltą, suk raudoną,
Kad širdelei būt malonu}2k.(sukamės ir plojam)

UŽDUOTĖLĖ
Aplikuoti snieguolytes .Jums reikės: vatos disko(mamytės tikriausiai turi), žalio pieštuko arba flomasterio,spalvoto popieriaus lapo, žalio spalvoto popieriaus, klijų ir žirklių.

Po žingsnelį, patyliukais,
Su varveklių lašeliukais
Vis pavasaris arčiau…
Brinkstant pumpurus mačiau!
Šypt! Prie griovio minkštučiukai
Blindžių skleidžiasi kačiukai.
Snieguolytės galvas kelia…
Dar truputis – tuoj bus žalia!
Dar truputis žalumos –
Ir neliks pas mus žiemos!
Nes tik taip, tik po žingsnelį
Grįžt pavasarėlis gali…(B.Lenktytė)

UŽDUOTĖLĖ.
Aplikuoti, piešti ,,kačiukus”. Reikės: popieriaus lapo, vatos diskelių, rudos spalvos pieštuko.

Nepamirškime, kad pavasarį parskrenda paukšteliai. Pasikartokime dainelę ,,Vyturėlis”, ,,Labas vakaras, geny”. Kurias rasite čia.

Siūlome paeksperimentuoti su vaikais. Mums reikės nusipiešti gėlytę, užlankstyti lapelius ir paleisti į vandenį. Matysime kaip gėlytės žiedas išsiskleidžia.

Gerų darbų ir eksperimentų. Laukiame jūsų darbelių,atsiliepimų kaip sekėsi juos atlikti.Daineles rasite darželio tinklapyje arba mūsų Facebook grupėje.

Linkėjimai.
Nykštukas ir auklėtojos Jolanta ir Gitana

2020 m. balandžio 6 d.

Sveiki, brangūs 3 grupės Tėveliai ir vaikučiai.

Su Jumis vėl sveikinasi auklėtoja Jolanta ir Nykštukas.

Labas rytas Veronika, labas rytas Matai, labas rytas Jorūne, labas rytas Armandai, labas rytas Vydotai, labas rytas Vestute, labas rytas Tadai, labas rytas Kasparai, labas rytas Lėja, labas rytas Lukai A., labas rytas Deimante, labas rytas Benai, labas rytas Martynai, labas rytas Simonai, labas rytas Lukai M., labas rytas Domai, labas rytas Arnoldai.
Laišką noriu pradėti nuo prisiminimų.
Rudenį, kai atėjau pas Jus dirbti, kai kurių vaikučių reikėjo gražiai prašyti, kad pieštų, tapytų, aplikuotų, eitų kartu su visais į rytinį ratą. Bet praėjus keliems mėnesiams, atėjęs Martynas į darželį paklausė: ,,O tai ką šiandien dirbsim?”
Ir dabar tęsiate mūsų darbus namuose.Taip džiugu ir gera. Labai labai didžiuojuosi Jumis visais! Džiaugiuosi Jūsų darbeliais: kai kas Velykines puokštes pasimerkėte, kai kas Velykinę žolytę pasisėjote, kai kas verbas pasidarėte. O gal kas nors ir daineles išmokote? Mūsų Facebook grupėje dalinkitės nuotraukomis, įrašais.
Mūsų tema: Velykos.
Nepamirškite pasisveikinti, pasižadėti ir susiskaičiuoti ir pamiklinti pirštukus.
Jūs viską žinote ir mokate.
Rodos taip neseniai varėme žiemą, o štai jau šv. Velykos į duris beldžiasi. Šv.Velykos – džiaugsmo, atsigavėjimo šventė. Ji simbolizuoja augmenijos prisikėlimą, gyvybės, gamtos atgimimą.

Velykos atėjo

Klanais ir klaneliais
Vanduo nupliuškėjo
Balandis sušuko:
,,Velykos atėjo!”
Ir dažo margai kiaušinius.

Klanais ir klaneliais
Vanduo nupliuškėjo
Prie tako žibutė
Meili pražydėjo
Ir džiugina jaunus, senus.

Klanais ir klaneliais
Vanduo nupliuškėjo
Balandis sušuko:
,,Velykos atėjo!”
Velykos, Velykos pas mus.(V. Nemunėlis)

Tikiuosi, kad išmoksite šį eilėraštį ir padeklamuosite. O tėveliai įrašys ir pasidalins mūsų grupėje.
Kiškučiai padėjo Velykų bobutei dažyti margučius: rinko visokias žoleles, samanėles, kerpes, juodalksnio žievę, parūpino malkų ir padėjo kūrenti ugnelę.
Velykėlės atkeliavo
Daug margučių atrideno.
Ir gelsvų, ir žalių,
Ir raudonų, ir melsvų.
Tai vaikučiams džiaugsmo bus
Kai riedės ir nesuduš.
Ir gelsvi, ir žali,
Ir raudoni, ir melsvi.

O dabar sužinosite, kodėl žmonės dažo kiaušinius.

Kodėl dažo kiaušinius.

Buvo vienas labai geras karalius. Visi žmonės jį labai mylėjo. Ir ne tik žmonės. Jį labai mylėjo ir gyvuliai, ir paukščiai. Tik karalius buvo nelaimingas – neturėjo vaikų. Ir žmonės buvo nelaimingi, – kas valdys kraštą, kai karalius numirs? Bet kartą karaliui gimė sūnus. Visi labai apsidžiaugė. Džiaugėsi ir žmonės, ir paukščiai, ir gyvuliai. Iš to džiaugsmo višta padėjo raudoną kiaušinį. Nuo to laiko ir žmonės pradėjo dažyti kiaušinius. Mat nemokėjo kitaip savo džiaugsmo parodyt.

Kiškučiai pasakoja, kad juoda margučio spalva simbolizuoja žemę motiną, raudona – šilumą,šviesą, žalia – pavasario augmeniją, javų daigus, geltona bei rusva – pribrendusius javus.
Velykų bobutė šv. Velykų rytą pasikinkydavo kiškius į savo vaškinį vežimaitį ir veždavo kiaušinius vaikams.

Užduotėlė vaikučiams.
Pieškite, aplikuokite, dažykite kiaušinius, vištą, Velykų bobutės kiškius.

Žinoma, savo tėveliams padėsite marginti tikrus kiaušinius.
Mes su Nykštuku lauksime Jūsų nuotraukų su darbeliais. Ne tik grožėkitės kitų darbais, bet imkite ir darykite patys.
Jau pavargote ir laikas mūsų vakarinei pasakėlei.

PASAKA apie kiškius, kaip jie dažė kiaušinius. Paklausykite

Mažo miško medžiai nusagstyti mažais šviesiais lašeliais. Saulė švietė, lašeliai spindėjo. Iš tamsaus debesio nukrito jie.
„Ū-ū-ū-ūL” — sušuko kažkas taip garsiai, kad visi medžiai sudrebėjo. Viens greičiau už kitą ėmė krist šviesūs lašeliai. ,,Triokš, traks”, — lūžo sausos šakos, lyg milžinas koks žengtų. Pasišiaušė žvirbliai. Pražiojo snapelius ir jau norėjo rėkt. Gi žiūri: dvi stačios ausys už kadugių krūmo linguoja.
,,Cir… čirr! Kas gi čia yr’?” — supykęs čirškė senas žvirblis, — „Pats bailys, o kitus gąsdina. Ponas Kiškaiti, nesmarkauk. Nebijom ir nebėgsim”.
„Kai tik sužydi žibutės, tuoj tie kiškiai ir triukšmauti pradeda”, — pridėjo plačiašakė eglė.
,,Š, š, š, šaunūs piliečiai!, — tyliai sušneko pušis, — žiūrėkit, kas ten ant kelmo prie berželio?!”
,,U-ū-ū!” — pasigirdo ir vėl. Ponas Kiškai-
tis atsistojęs ant paskutiniųjų kojų, pakėlęs j medžius galvą, trimitavo. Drebėjo šakos, krito lašeliai. O maži ilgaausiai gaudė juos į didelius molio indelius.
„Žiūrėkit, koks gudrumas!” — čirškė žvirblis.
„Vaikai, neškit čia lašelius!”, — šaukė kiš-kienė. Raudona skarelė puošė jos galvą. Už-siraičiusi rankoves, užsirišusi melsvą prijuostę, maišė kažką medžio drevėje. ,,Uodeguti, — toks buvo vyriausio sūnaus vardas, — paduok man kiaušinius nuo kelmo!”.
Strakt! — Kad šoks Uodegutis! Mama net išsigando. Su kiaušiniais juk reikia atsargiai elgtis! Štai, pilni indeliai lašelių. Vos panešė kiškiukai. Kiškienė pribėrė kažkokių, miltelių ir ėmė maišyt baltąja beržo šakele. Uodegutis įmetė kiaušinius.
„Hm!..” — nusiminė berželis. Ir pasviro jo šakos su geltonais, puriais pumpurėliais. Žvilgterėjo į indelius ir susiūbavo šakomis. ,,Koks smalsumas to berželio!, — juokėsi Uodegutis. — Viskas savo laiku! Palauk!”
Ir štai! Senis kiškis įkišo pilką savo koją į pirmąjį indelį ir ištraukė.
,,Cha, cha, cha! — susijuokė kiškiukai, — kokia tėtės koja! Visai kaip batuoto katino!” •— Kiškienė paėmė iš tėtės margutį ir padėjo ant kelmo.
„A-a-a-a!” — sušuko miškas ir visi, kas ten buvo. „Žinom, žinom!” — čirškė žvirbliai, „visada taip būna”. „Juk jau žydi žibutės”, — šlamėjo eglė. „Velykos, Velykos!” — čiulbėjo aukštai, aukštai sparnelius išskleidęs vyturėlis.
Netramdė pakilusio triukšmo pušis. Tik sulaukusi tylesnės valandėlės, ramiai pasakė:
,,Daug darbo kiškučiams, kol margučių krūvą nudažys vaikučiams”.

Su artėjančia gražiausia pavasario švente! Tegu Jus lydi gera nuotaika, džiaugsmas ir sveikata!

2020 m. kovo 30 d.

Sveiki, mieli mano trečiokėliai. Mes su Nykštuku jūsų labai pasiilgome, todėl nusprendėme parašyti laišką ir priminti jums mūsų rytinį ratą, duoti užduotėlių, kurias, tikiuosi, padės atlikti tėveliai. Bendraukite, dainuokite, mokykitės, pieškite, lipdykite dabar kartu su tėveliais, o kai ateis laikas, mes visi susitiksime darželyje ir parengsime parodėlę. Dabar bendrausime laiškais. Tėvelių prašysiu juos jums perskaityti.

Artėja gražiausia pavasario šventė – šv. Velykos. O šventės pradžia – Verbų sekmadienis, kurio metu šventinamos verbos : gluosnių rykštelės, kadagių šakelės.

Taigi, mūsų savaitės tema: Verbos.

Prisiminkite, vaikai, kuo mes pradedam rytinį ratą?
Taip,teisingai, jūs visi žinote, šaunuoliai!

Pasisveikinimas:

Labas rytas, mielas spinduliuk
Pažvelk pro langą ir pabūk.
Ką veikia paukščiai medyje?
O jie pabudo jau seniai ir čiulba.

Pasižadėjimas:

Tyra kaip auksas
Stipri kaip uolos akmuo
Skaidri kaip krištolas
Tokia turi būti mano siela.

O dabar suskaičiuokite, kiek namuose yra žmonių:
Čyru čyru duok pipirų,
Kad neduosi, nečyruosiu.
Pasamdysiu penkis vyrus,
Kad sugrūstų man pipirus.

Suskaičiuojame, kiek yra mergaičių ir kiek yra berniukų.

Nykštukas jums visiems spaudžia dešinę ranką: labas rytas Vestute, labas rytas Jorūne, labas rytas Deimante, labas rytas Lėja, labas rytas Veronika, labas rytas Armandai, labas rytas Simonai, labas rytas Lukai A., labas rytas Arnoldai, labas rytas Benai, labas rytas Martynai, labas rytas Vydotai, labas rytas Domai, labas rytas Lukai M., labas rytas Kasparai, labas rytas Tadai, labas rytas Matuk – aš jūsų labai pasiilgau.

Dabar laikas pamiklinti pirštukus

Pirštų žaidimas ,,Velykų zuikutis”
Penki žmogeliukai į mišką išėjo( parodom penkis pirštus)
Velykų zuikutį pagaut jie norėjo.( gaudom su ranka )
Pirmasis – lyg statinė – storas vis murmėjo po truputį (rodom nykštį )
– Kur pagausim mes zuikutį?
Sušuko antrasis: ( rodom smilių)
– Matau, matau , aš jį surasiu!
O trečiasis – rudaplaukis ilgšis – ( rodom didįjį pirštą ) kluikė
Ir sakė: ,,Nematau aš jūsų zuikio.”
Ketvirtas tarė:,, Kvaila zuikio mums ilgiau ieškot,
Jau noriu aš namo klampot.” (rodome bevardį pirštą)
Na,o mažylis atkaklus
Jau šito nieks iš jo nesitikėjo. (rodome mažylį pirštą )
Pagavo zuikį ir parnešė jį į namus.
Linksmų Velykų mums visiems jis palinkėjo ! (rodome visa ranka)

Kaip ir rašiau, kad šv. Velykų šventė prasideda nuo Verbų sekmadienio, dienos, kuomet miestuose ir miesteliuose šventinamos ypatingą simbolinę reikšmę mūsų tautos papročiuose turinčios verbos. Verbos, kaip tikėjo mūsų senoliai, gali apsaugoti namus nuo negandų, o žmogui suteikti sveikatos bei gyvybinių jėgų.
Tikriausiai ir jūs visi žinote, pagrindinę Verbų sekmadienio tradiciją – plakimą jau pašventintomis verbomis.Dėl to ir kilo tradicija per Verbų sekmadienį įvairių medžių ar augalų šakelėmis plakti žmogų juokais sakant ,, Ne aš plaku, verba plaka!” arba ,, Ne aš mušu, verba muša!”
Buvo tikima, kad plakant pašventinta verba, medžio gajumas kartu pereis ir į žmogų, taigi jis visus metus bus sveikas, linksmas, gyvybingas ir darbingas.

1. Užduotėlėlė.
Išėjus pasivaikščioti, prisiskinti beržo šakelių, gluosnio,,kačiukų” ir pasimerkti kambaryje, kad iki šv. Velykų išsprogtų kuo daugiau pumpurėlių.

2. Užduotėlė.
Pasisodinkite Velykų žolytę. Reikės žemių ir grūdelių arba žolytės sėklyčių. Ir noro ją pasisodinti.
Idėjų kaip tai padaryti galite pamatyti čia.

3. Užduotėlė.
Pasidarykite iš spalvoto popieriaus verbą. Reikės spalvoto popieriaus, klijų, vytelės ant kurios suksite spalvotą popierių.

4. Užduotėlė.
Piešti, lipdyti, tapyti, aplikuoti verbą, pirmąsias pavasario gėlytes, ,,kačiukus”.

Tikiuosi, kad namuose kažką atliksite iš užduotėlių. Darbelius išsaugokite, kai ką nufotografuokite ir atsiųskite į darželio elektroninį paštą.

Vakare, kai visi pabendravę, atlikę užduotėles, gulėsite lovelėse, paprašykite tėvelių paskaityti ,,Pasaką apie kiškius, kaip jie važiavo margučių dažyti”.

PASAKA apie kiškius, kaip jie važiavo margučių dažyti.

Miške, ant upės kranto gyveno penkios kiškių šeimos. Ne visos viename urve, bet kiekviena savame. Kiekviename urve gyveno tėtis, mama ir keli kiškučiai. Kai sniegas miške ir laukuose sutirpo, atbėgo kiškiai į miško aikštelę pasitarti.
— Uuu! — šaukia vieni.
— Uuu! — šaukia kiti.
— Kalbėkit po vieną! — pasakė seniausias kiškis Žilius, visų kiškių vadas. — Kas nori kalbėt, tepastato stačiai ausis!
Tuoj ir atsistojo šimtas ausų.
— Striukis pradės kalbėt!
— Ziliau, sakei man surast laivą, aš sura dau. Galim eit ir plaukti į kitą upės krantą.
— Ir aš radau laivą! — sušuko antras kiš kis Žvairakis.
— Gerai, plauksim į darbą. Nėra laiko kal bėtis, kas norėjo ko paklausti, galės po darbo užeit į mano urvą. O dabar Striukis ir Žvairakis bėgs pirmi ir paruoš savo laivus.
— Uuuu! — sušuko abu kiškiai ir nubėgo paruošt laivų.
Ant kranto tupėjo dvi antys. Abi baltos, riestomis uodegomis, raudonais plačiais snapais ir raudonomis kojomis. Prašo ančių kiškutis:
— Pervežkit mane į kitą krantą. Aš noriu parodyt visiems kiškiams, koks geras mano laivas.
— Gerai, — sako antys, — lipk į laivą.
Abi suplaukė greta viena antros, Striukis ant vienos anties nugaros atsistojo pirmutinėmis kojomis, ant antros užpakalinėmis ir plaukia. Jau ir kiškiai atėjo. Pamatė Striukį.
— Puikus laivas! — sako Žilius.
— Puikus laivas! — sako visi kiškiai. Staiga, pliumpt!
— Gelbėkit! — šaukia mūsų Striukis.
Na, kas atsitiko? Ogi, viena antis pamatė varlę savo pusėje, kita — savo. Abi pasuko varlių gaudyt, ir Striukis įkrito į upę.
— Gelbėkit! — šaukia vargšas Striukis.
Netoliese, krūmuose Žvairakis buvo paslėpęs savo laivelį, tikrą — su irklais. Šoko į jį, prisiyrė prie Striukio ir ištraukė už ausų iš vandens.
— Pavojinga plaukt Striukio laivu, — pa sakė vadas. — Plauksim Žvairakio laivu.
Ir taip perplaukė kiškiai į kitą upės krantą Žvairakio laivu. Čia buvo daug išpurusių kelmų. Kiškiai prinešė į juos vandens, užmaišė dažus, iškasė iš samanų paslėptus kiaušinius ir ėmė dažyti.

Laukite kito mano laiško. O tuo metu, mūsų Facebook grupėje, pasidalinkite nuotraukomis, įrašais kaip sekėsi atlikti užduotėles.

Linkėjimai, auklėtoja Jolanta