2020 m. gegužės 25 d.

Tema: Atsisveikinimas su darželiu, pakeliui į žinių šalį.

Paukšteli, pasakyki, kaip palydi
Vaikus, pakilusius į skrydį,
Ar nešauki į lizdą grįžti
Padangėje savus pažįsti

Kaip pasiklydę jie tarp debesų,
Gal ieško vėl gimtų namų…
Sakyki, kaip tu juos palydi
Į žydrą atsisveikinimo skrydį?

Sveiki mano mažieji bičiuliai. Šiandien aš jums rašau jau paskutinį laišką. Po savaitės gal jau susitiksime darželyje, galėsime vieni kitiems paduoti rankytę, apsikabinti ir nuoširdžiai pasisveikinti.
Gegužės mėnuo ypatingas – šventėme mamyčių, šeimos šventes, pražydo obelys, gėlės, vabalėliai bruzda, juda, grįžę paukšteliai suka lizdus, peri vaikučius. O jūs, vaikai, jau šį mėnesį baigsite priešmokyklinio ugdymo grupę. Greitai prasidės vasara, o po jos žengsite į žinių pasaulį – į mokyklą.
Bet į mokslo pasaulį eikime pamažu, neskubėdami. Tad kviečiu į prisiminimų kelionę. Pirmiausia aplankykime paukštelius.

Prisiminkime dainelę ,,Pam pam puri“ Dainuodami šią dainelę prisiminsime kur paukšteliai suka lizdus.
,,Pam pam puri“
Pam pam puri, pam pam puri, kur ta kregždė lizdą turi?
Po pakraige, po pakraige kregždė lizdą krėsti baigia.
Pam pam puri, pam pam puri, kur varnėnas lizdą turi?
Inkilėly, inkilėly, kur vaikučiai jam įkėlė.
Pam pam puri, pam pam puri, kur ta pempė lizdą turi?
Iš žolelių, iš šakelių veja lizdą tarp krūmelių.
Pam pam puri, pam pam puri, kur tas gandras lizdą turi?
Ant klojimo, ant klojimo senas ratas nuo vežimo.
Pam pam puri, pam pam puri, kur gegutė lizdą turi?
Gegė lizdo neturėjo, mūs ratelis subyrėjo.

Paukšteliai susuko lizdelį ir lizdelyje jau atsirado vaikučių, mažų paukštelių. Atsargiai apžiūrėjom, nieko neišgąsdinom ir keliaujame tolyn, į pievelę.
Čia sutinkame biteles darbininkes ir boružėlę.
Skrisk skrisk bitute medučio nešti…
Skrisk skrisk bitute medučio nešti,
Aš bijau skristi, kad nepaklysti
Į vandenėlį, kad neįkristi.

Kokios šaunuolės mažos bitetės. Nuo žiedelio ant žiedelio ir medučio pilnas puodelis.
Keliaujam toliau link šaltinėlio. Sėdame į laivelį ir plaukiame.


Kaip gražiai plaukia mūsų laiveliai, tai nuplaukime kartu jais į širdžiai mielus prisiminimus.
Padainuokime kartu dainelę ,,LAIVELIS“

Taip prabėgs greitai šilta, graži vasarėlė ir mes jau žinių šalyje. Bet prieš praveriant žinių šalies duris priminsiu jums dar kartą pagrindines gyvenimo tiesas, kurias išmokote būdami pasakų šalyje:
Mokėsime skaičiuoti, vadinasi galėsime vieną šokoladą padalinti visiems šeimos nariams. Argi ne šaunu? Savo tėvynę turime tik vieną, todėl savo darbais puoškime ją. Turėkite savo širdžiai artimą gėlę, medį, prie kurio prigludęs galėtum pasidalinti ir liūdesiu, ir džiaugsmu. Gimtoji kalba – tai pati gražiausia, pati brangiausia kalba pasaulyje, branginkime ją. Juk žmogus gražiai bendraudamas, tarytum puokštę suskina kitam žmogui. O pikti žodžiai dygūs, jie bado žmogaus širdį. Mylėkite lietuvišką muziką, nesiskirkite su daina, nes ji palengvina gyvenimą. Tėvelius ar draugus sveikinkime savo sukurtais darbeliais, spalvas rinkdamiesi iš tėviškės laukų. Nepamirškite darželio, kur visus metus ar net ketverius metus buvo taip gera ir jauku, kur jūsų balsai skardeno vis garsiau ir garsiau, nepamirškite savo jaunesniųjų draugų.

O dabar užduotis jums. Prisiminkite ir nupieškite ką sutikote prisiminimų kelionėje.
Ir antra užduotis: išmoksime pasidaryti laivelį, kuriuo reikės plaukti į žinių šalį. Pasidarę laivelį – papuoškime: gal vėliavėlę uždėkime, vardą užrašykime – bus laivelio pavadinimas ir kaip tik sugalvosite taip ir puoškite, kad jis būtų jums mielas ir būtų smagu būtų keliauti.
Kaip pasidaryti laivelį pažiūrėkite:

Pasakėlė prieš miegelį.
,,ATJAUNĖJĘS EŽERAS“
Aukštai aukštai kalnuose, taip aukštai, kad nei paukštis priskris, nei joks žvėris įlips, gyveno ežeras. Jis buvo labai gilus ir tyras kaip ašara. Daug metų ežeras tūnojo vienas, ir tik vėjas, saulė ir debesėlis buvo jo draugai.
Ežerui buvo niūru ir liūdna gyventi savo aukštybėse. Jis labai norėjo sužinoti, kaip atrodo pasaulis ten, apačioje. Jis ilgai ir giliai mąstė, bet negalėjo sugalvoti, kaip nusileisti į slėnį. Ir senasis ežeras nusprendė paklausti vėjo:
Vėjau, vėjau. tu visur skraidai, daug ką matai ir žinai. Gal gali pasakyti, kaip man nusileisti nuo šio kalno.
Ir šiaurėje buvau ir pietuose, ir rytuose, ir vakaruose, bet nesu nei matęs, nei girdėjęs tokių stebuklų. nežinau, kaip ežerui nusileisti į lygumą. atleisk, negaliu tau padėti.
Ežeras labai nuliūdo, tačiau neprarado vilties. jis nusprendė paklausti saulės.
Saule, saule. tu visur švieti ir viską matai. Gal gali pasakyti, kaip nusileisti į slėnį?
Ne, nežinau kaip tau nusileisti į slėnį. Paklausk debesėlio.
Debesėli, debesėli, gal gali pasakyti, kaip nusileisti į slėnį?
Aš žinau, kaip tau pasiekti slėnį. Reikia, kad lietus lytų, lytų ir prilytų tave pilną. Tada vanduo išsilietų pro kraštus ir tu pamatytum, kaip atrodo gyvenimas kalno apačioje.
Ežeras taip apsidžiaugė, kad net pakilo bangos. Ir visi draugai pradėjo prašyti:
Lyk lyk, debesėli, lyk dienas ir naktis. Pradžioje lietus lijo mažais lašeliais. po to smarkiau ir smarkiau. ir lyg koks krioklys pasipylė iš pačio dangaus…
pliaupė daug dienų ir naktų, kol vandens prisikaupė tiek, kad jau nebegalėjo sutilpti ežere. Ir laimingas ežeras upeliu pradėjo leistis žemyn.
Dabar ežeras galėjo savo akimis pamatyti kaip atrodo žalia žolė ir medžiai, paukščiai ir žvėrys. Pavirtęs upeliu, ežeras leidosi vis žemyn ir žemyn, kur būdavo vien tik išdžiūvusi akmenuota žemė, upeliui nučiurlenus, sužaliuodavo vešli žolė.
Kur jau augo žolynai, vandenėliui pratekėjus, sužydėdavo margaspalvės gėlės.
Upelis darė neįtikėtinus dalykus. Prie ko tik jis prisiliesdavo, viskas atgydavo, sužaliuodavo ir žydėdavo. Ir visi žinojo, kad labai greitai ateis vasara.


KUO GERIAUSI LINKĖJIMAI
AUKLĖTOJOS IRENA, DAIVA IR NYKŠTUKAS.

 

2020  m. gegužės 18 d.

Tema: LAIKAS IR LAIKRODŽIAI

Ti-ku ta-ku, ti- ku ta-ku
Laikrodukas šitaip sako
Moko jis kiekvieną vaiką
Brangink laiką brangink laiką.

Laikrodžiai skaičiuoja sekundes, minutes, valandas. Taip ir bėga dienos, savaitės, mėnesiai, metai..
Yra sakoma, kad laikas vis keliauja pirmyn ir negrįžta atgal. Ir tai tikra tiesa. Nepastebėsim, kaip labai greitai baigsis ir gegužės mėnuo. Ir aš tikiu, kad mes tikrai labai labai greitai susitiksim, juk laikas keliauja į priekį ir mes visi laukiame tos dienos kada vėl galėsime būti kartu.
Šiandien aš su jumis sveikinuosi, skaičiuoju dienas ir laukiu jūsų 🙂 .

Sveiki visi mano mažieji draugai,

O dabar susiskaičiuokim kaip ir kiekvieną rytą pasitikrinkim ar tikrai visi susirinko?
Sėdi nykštukas ant kelmuko ir skaičiuoja akmenukus:
1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17. Štai ir visus suskaičiavom – visi 17.
O dabar skaičiuokim atgal :
17,16,15,14,13,12,11,10,9,8,7,6,5,4,3,2,1.


Pamankštinkim pirštukus:
Pirmasis pirštukas Vadinas nykštys (sugniaužus pirštus rodyti nykščius arba vienos rankos smiliumi rodyti kitos rankos nykštį). Jis niekad nosytės Daugiau nekrapštys (judinkite nykščius į šonus).
Antrasis pirštukas Smaližius vardu (rodyti smilius). Jis lenda ir sukas Kur būna saldu.
Trečiasis pirštukas Didžiausias iš visų (rodyti didžiuosius). Aš juo kibirėlį per kiemą nešu.
Ketvirtas – bevardis (rodyti bevardžius).
Penktasis – mažiukas (rodyti mažylius).
O aš būsimas pirmokiukas (rodyti ranka į save) – Šaunus priešmokyklinukas (suploti).

O dabar prisiminsime ir susipažinsime su laikrodukais. Kai ką jau žinome, tad kartu ir pakartosime.
Tik tak, tik tak tiksi laikrodukai.

SAULĖS LAIKRODIS
Tokie laikrodžiai atsirado labai seniai. Laiką rodo nuo rodyklės krintantis šešėlis.


SMĖLIO LAIKRODUKAS
Nei rodyklėlių, nei skaičiukų. Čia per tam tikrą laiką išbėga smėliukas iš vieno indelio į kitą. Jeigu prisimenate mes tokį taip pat turime grupėje – jis mums padėdavo susikaupti ir pabūti kelias minutes tyloje.

SENOVINIS SIENINIS LAIKRODIS
Jis garsiai muša valandas: BAM BAM! Arba valandas iškukuoja gegutė. Kiek valandų, tiek kartų išgirsi: KU KŪ.

MECHANINIS LAIKRODIS
Dar vėliau buvo išrasti mechaniniai laikrodžiai. Mechaninio laikrodžio trumpoji rodyklė rodo valandas, o ilgoji rodyklė minutes.

ŽADINTUVAS
Jis suskamba, pabudina iš saldaus miego.

ELEKTRONINIS LAIKRODIS
Bėgo laikas, tobulėjo laikrodukai. Pirmieji du skaičiai rodo valandas, kiti du skaičiai rodo minutes.

Gal jau turi ir savo laikrodį? Koks jis? Su tėveliais pagalvokite ir aptarkite kokių laikrodžių turite namuose? Paklausykite linksmos dainelės.
DŽIMBA Dainelė ,,LAIKRODUKAI“

O dabar apie laiką.
Kada laikas eina lėtai?(kai laukiate savo gimtadienio). O kada lekia greitai?(kai su draugais žaidžiate). Kada norėtųsi, kad laikas sustotų?(kai būnate su šeima). Kada norėtųsi kad laikas bėgtų?( kai sergate).( tegul vaikai patys pasako atsakymus, čia parašiau kaip man atrodo, o gal jie visai kitaip galvoja).
Mūsų diena taip pat yra suskirstyta į tam tikrą laiką. Mes žinome kada reikia keltis, valgyti, pažaisti, eiti miegelio. Kaip geriau paskirstyti laiką mums padeda laikrodukas.
O dabar pabandyk pasidaryti laikrodėlį. Jis tau padės tiksliai pasakyti valandas ir minutes. Mes jau esame gaminę darželyje laikroduką, belieka tik prisiminti.
Paimti lėkštutę, ją apibrėžti. Po to surašyti skaičiukus – atstumai tarp skaičiukų vienodi. Ir išsikirpus rodykles, jas priklijuoti laikroduko viduryje.

Dar viena užduotis:
Nupiešti laikroduką ir pažymėti valandas. Primenu – ilgoji rodyklė rodo minute, trumpoji- valandas.
…val. AŠ KELIUOSI. LABAS RYTAS, MAMYTE.
…VAL. AŠ PUSRYČIAUJU. KUR MANO DIDYSIS ŠAUKŠTAS?
…AŠ PIETAUJU. OI KAIP MĖGSTU SRIUBYTĘ.
… AŠ VAKARIENIAUJU. NIA NIAM..
… AŠ EINU MIEGOTI. KELIAUJU Į SAPNŲ ŠALĮ. LABANAKT..

Ar esi girdėjęs tokių posakių? ,,GERAI PRALEISTAS LAIKAS“, ,,NETURIU LAIKO“, ,,LAIKAS GYDO“, ,,SUGAIŠTAS LAIKAS“, ,,LAIKAS NEPRAILGO“,
,,LAIKAS PRALEISTAS KARTU SU ŠEIMA YRA VERTAS KIEKVIENOS SEKUNDĖS“.

O dabar pasakėlė Tvinklio laikrodukas

Nusprendė Tvinklis pats save pradžiuginti. O kas gi gali pradžiuginti labiau už mažą tiksintį niekutį? Pavyzdžiui, laikroduką. Todėl nusiskynė Tvinklis dešimt gražiausių slyvų iš savo sodo, susidėjo jas į krepšelį ir nubėgo į laikrodžių krautuvėlę. Ten ilgai sukosi tarp prekystalių ir lentynų, kol išsirinko mažą blizgantį laikroduką su raudonais skaičiukais. Ne laikrodukas, o pasaka. Padavė laikrodininkui Kvarcui dešimt slyvų, padėkojo ir labai patenkintas nustraksėjo namo. Grįždamas, pamatė, kad šalia kelio raudonieji serbentai prinoko. Spindi saulėje lyg brangakmeniai. Bet šakos aukštos. Reikia nulenkti ir tik tada skinti. O kaip skinti, jei rankoj laikrodukas? Ant žemės laikroduko dėti irgi nesinori, dar apdulkės ir suges. Ir suprato Tvinklis, kad jam reikia kišenėlės laikrodukui įsidėti. O geriau ne kišenėlės, o naujo švarkelio. Kaip būtų puiku: naujas laikrodukas naujame švarkelyje!
Prisiskynė tuomet Tvinklis obuolių, nubėgo pas siuvėją Harcą ir papasakojo apie savo rūpestėlius.
– Vieni juokai, – kvarktelėjo Harcas.
Atsinešė rietimą medžiagos, dalį pasimatavo, trakšt brakšt sukirpo. Šiukšt brukšt susiuvo. O paskui šmakšt šmakt prisiuvo mažą languotą kišenytę. Apsivilko Tvinklis naują švarkelį, padėkojo, susidėjo obuolius į dubenį ir parbėgo namo.
Tačiau Harcas, būdamas šiek tiek žvairas, kišenę per didelę iškirpo. Įsimetė Tvinklis laikroduką į tą kišenę, o jis, mažučiukas, ritinėjasi po kišenę kaip kamuolys po futbolo aikštę – pabandyk pagauti. Kas Tvinkliui beliko daryti? Teko vėl pas laikrodininką Kvarcą keliauti. Laikrodininkas išrinko jam laikroduką gerokai didesnį. Įgrūdo jį Tvinklis į kišenę, padėkojo ir keliauja laimingas namo. Bet kai sumanė pažiūrėti, kiek valandų, laikroduko niekaip ištraukti negali. Užstrigo kišenėj. Nubėgo pas Harcą ir naują kišenę užsisakė, o tas vėl per didelę prisiuvo. Tada vėl nusipirko kitą laikroduką, bet laikrodininkas Kvarcas per didelį išrinko. Tada prasiplatino kišenę, bet vėl per daug. Tada vėl nusipirko laikrodį, bet vėl per didelį.
Taip jis lakstė visus metus, kol galų gale nusipirko laikroduką, kuriam tiko jo kišenė, o gal pasisiuvo tokią kišenę, į kurią tilpo laikrodukas. Jau nė pats gerai nepamena. Tiesa, laikrodukas jam buvo per didelis. Net ne laikrodukas, o tikras bokštas su švytuoklėm, gegutėm ir trim laikrodžiais. Bet ne bėda, svarbu, kad į kišenę lenda kaip tik.

Todėl jei norėsit sužinoti, kiek valandų, drąsiai klauskit Tvinklio, jis tikrai pasakys.

KUO GERIAUSI LINKĖJIMAI
AUKLĖTOJOS IRENA, DAIVA IR NYKŠTUKAS.

2020 m. gegužės 11 d.
Tema: SODAI ŽYDI


Gegužės mėnuo – tai mėnuo, kai sodo medžiai: slyvos, vyšnios, obelys ir kriaušės pražysta, kai sodo medžiai švenčia pavasario šventę. Ir ne tik sodo medžiai švenčia, bet gegužės mėnuo mums dovanoja dar vieną ypatingą šventę. Jau šį savaitgalį švęsime ,,ŠEIMOS DIENĄ“.
Tad besidžiaugdami vieni kitais smagiai tariame: Sveiki mūsų mažieji draugai,
Aš manau, kad mes jau labai greitai pasimatysime, tad ir šis laiškas bus trumpesnis, o ir aš iš kelionių po gamtą grįžtu į darželį ir laukiu jūsų.

O dabar susiskaičiuokim, pasitikrinkim ar tikrai visi susirinko?
Sėdi nykštukas ant kelmuko ir skaičiuoja akmenukus:
1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17. Štai ir visus suskaičiavom – visi 17.
O dabar skaičiuokim atgal :
17,16,15,14,13,12,11,10,9,8,7,6,5,4,3,2,1.


Pamankštinkim pirštukus:
-Nykštukai, nykštukai,
Kur buvai tu su savo broliukais?
-Su tuo broliuku į mišką ėjau.
-Su tuo broliuku sriubą viriau.
-Su tuo broliuku blynus kepiau.
-Su tuo broliuku dainas dainavau!

Gegužės 15 diena yra skirta paminėti ,,ŠEIMOS DIENĄ“.
O kas gi yra šeima?
Viską sužinosime pažiūrėję filmuką ,,ROBOTUKAS APIE ŠEIMĄ“.

Šeima- tai tu, broliai, sesės, tėvelis, mamytė, močiutės, seneliai.
Tad dabar visi kartu išmokime eilėraštuką – dainelę ,,VAIKYSTĖS SŪPUOKLĖS“. Šią dainelę dainuokime kartu su muzika, kurią mums paruošė meninio ugdymo mokytojos.

VAIKYSTĖS SŪPUOKLIŲ PAMIRŠT NEGALIU
MAMYTĖS ,TĖVELIO DAINELIŲ LINKSMŲ.
DAR KARTĄ PASUPKI ŠIANDIENĄ MANE /2k.
ILGAI PRISIMINSIU SŪPUOKLĖS TAVE.

TĖVELIAI DAINUOKIT LOPŠINĘ ABU
O AŠ JUMS PRITARSIU SAVU SMUIKELIU.
DAINUOKIM IR ŠOKIM VISI MES KARTU /2k.
GYVENTI IR AUGTI TIKRAI BUS SMAGU.

O dabar BŪTINAI nupieškite savo šeimą. Šis piešinys yra svarbus ypač priešmokyklinukui, kuris ruošiasi eiti į mokyklą. Labai svarbu, kad piešinyje nupiešti žmonės turėtų kuo daugiau detalių.
Ir dar vienas piešinys. ,,Žydintys sodai“. Piešinio eiga nufotografuota paveikslėliuose. Atsiųskite nuotraukų su darbeliais. Jūsų piešinukų labai laukia Nykštukas ir auklėtojos.


Nusipiešiame foną , po to medį ir su ausų krapštukais atspauduojame žiedus. Štai ir žydi mūsų obelis. Jeigu nupiešite daugiau medelių – bus visas sodas.

Po darbelių visa šeima pažaiskite. Pasitikrinkite ar tikrai vieni kitus gerai pažįstate.

Užduotėlė: Knygelė skaitymui skiemenimis ,,PAVASARIS“

Ir vakaro pasakėlė: KIŠKIO TROBELĖ
Gyveno lapė ir kiškis. Lapė turėjo ledinę trobelę, o kiškiukas luobinę; atėjo gražus pavasaris — lapės trobelė sutirpo, o kiškiuko liko. Lapė įsiprašė pas kiškiuką sušilti ir visai jį išvarė.Eina keliu kiškiukas ir verkia, o priešais atbėga šunys:
— Am, am, am, ko verki, kiškuti?
Kiškiukas atsako:
— Atstokite, šunys, kaip aš neverksiu? Turėjau luobinę trobelę, o lapė ledinę; įsiprašė ji į mano trobelę ir išvarė mane.
— Neverk, kiškuti,— sako šunys,— dabar mes ją išvarysim.
— Ne, neišvarysite.
— Ne, išvarysime.
Priėjo prie trobelės:
— Am, am, am, eik, lape, lauk!
O ji jiems nuo krosnies:
— Kai iššoksiu, išsiversiu, bematant vėjais skutus paleisiu.Šunys nusigando ir pabėgo.
Kiškiukas vėl eina ir verkia. Priešais ateina meška:
— Ko verki, kiškuti?
O kiškutis atsako:
— Atstok, meška, kaip aš neverksiu? Turėjau luobinę trobelę, o lapė ledinę; įsiprašė ji į mano trobelę ir išvarė mane.
— Neverk, kiškuti, — sako meška,— — aš ją išvarysiu.
— Ne, neišvarysi, šunys varė — neišvarė, ir tu neišvarysi.
— Ne, išvarysiu.
Nuėjo varyti:
— Lape, eik lauk!
O ji nuo krosnies:
— Kai iššoksiu, išsiversiu, bematant vėjais skutus paleisiu. Meška nusigando ir pabėgo.
Eina vėl kiškiukas ir verkia, o priešais ateina jautis:
— Ko verki, kiškuti!
— Atstok, jauti, kaip aš neverksiu? Turėjau luobinę trobelę, o lapė ledinę; įsiprašė ji į mano trobelę ir visai mane išvarė.
— Einam, aš ją išvarysiu.
— Ne, jauti, neišvarysi, šunys varė — neišvarė, meška varė — neišvarė, ir tu neišvarysi.
— Ne, išvarysiu.
Nuėjo prie trobelės:
— Eik, lape, lauk!
O ji nuo krosnies:
— Kai iššoksiu, išsiversiu, bematant vėjais skutus paleisiu!
Nusigando jautis ir nuėjo.Eina vėl kiškiukas ir verkia, o priešais beateinąs gaidys su dalgiu:
— Kakarieku, ko verki, kiškuti?
— Atstok, gaidy, kaip aš neverksiu? Turėjau luobinę trobelę, o lapė ledinę; įsiprašė ji į mano trobelę ir visai mane išvarė.
— Einam, aš ją išvarysiu.
— Ne, neišvarysi. Šunys varė — neišvarė, meška varė — neišvarė, jautis varė — neišvarė, ir tu neišvarysi.
— Ne, išvarysiu. Priėjo prie trobelės:
— Kakarieku! Su dalgiu ant pečių ateinu, nukirst lapę ketinu! Eik, lape, lauk! O ji išgirdo, nusigando ir sako:
— Rengiuosi… Gaidys vėl:
— Kakarieku! Su dalgiu ant pečių ateinu, nukirst lapę ketinu. Eik, lape, lauk! O ji sako:
— Kailinius velkuos. Gaidys trečią kartą.
— Kakarieku! Su dalgiu ant pečių ateinu, nukirst lapę ketinu. Eik, lape, lauk!
Lapė išbėgo, jis nukirto ją dalgiu ir apsigyveno drauge su kiškiuku. Štai jums ir pasaka, o man gaidžio ašara.
Bendra jėga ir kalnus nuverčia.

KUO GERIAUSI LINKĖJIMAI
AUKLĖTOJOS IRENA, DAIVA IR NYKŠTUKAS.

2020 m. gegužės 4 d.

TEMA: ,,VABALIUKAI, VABALAI…“
Sveiki mūsų mažieji draugai,
Labai džiaugiamės , kad jums pavyko nustebinti, pradžiuginti ir pasveikinti mamytes, močiutes su MAMYČIŲ diena. Jūs šaunuoliai, drąsiai galime pasakyti, kad jūs jau dideli ir patys jau galite atlikti daug ir įvairių darbelių. Džiaugiamės, kad nepamiršote atsiųsti nuotraukų, smagu jus matyti nuotraukose besišypsančius su atliktais darbeliais.
Jeigu pastebėjote aš mėgstu keliauti ir šiandien su jumis sveikinuosi pievelėje, apsuptas boružių ir bitutės.

Bėgu, bėgu takeliu
Aš per žemę šią.
Ir labai, labai skubu
Aš pasveikint ją: labas žeme, labas saule, labas paukšti, labas medi, labas debesėli!

O dabar susiskaičiuokim, pasitikrinkim ar visi susirinko?
Kiek darbelių kiek darbų šiandien aš nudirbt turiu, o kad man nebūt sunku- šiandien man padėsi – TU.
1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17. Štai ir visus suskaičiavom – visi 17.
O dabar skaičiuokim atgal :
17,16,15,14,13,12,11,10,9,8,7,6,5,4,3,2,1.


Pamankštinkim pirštukus:
Bum bum bum! ( dešinės ir kairės rankos pirštukai sveikinasi vienas su kitu)
Gėlėse (sukti ratuku abiejų rankų nykščius)
Šoko uodas su muse,
Vabalai su kirmėlytėm,…
Mašalai su skruzdėlytėm…
Bum,bum,bum. ( dešinės ir kairės rankos pirštukai sveikinasi vienas su kitu)

Kaip jau supratote šiandien kviesiu keliauti miško takeliais ir susipažinti su vabaliukais. Padainuokime dainelę apie vabaliukus.
Internetinė nuoroda: VABALIUKŲ DAINELĖ APIE LIETŲ
Miško žemuogių gatve
Skruzdėlytė šaką velka
Daug didesnę už save
Paskubėkime i talką.
Viens, du.. Viens ,du.. Viens ..du ..Ei traukiam!Ei traukiam! Kas gi čia darosi?
Ogi skruzdėlių pulkas traukia per mišką didžiulį rastą, pavienės skruzdės neša medžių lapus. Bet kur gi jos tą rastą velka, lapus neša? tempia?

Ogi į skruzdėlyną. Koks didelis tas skruzdėlynas. Kiek jame kambarių, miegamųjų, rūbinių, ir palėpių. O kur dar liftas?

Kokios skruzdėles darbštuolės, kaip ir jūs vaikai. Kartais yra pasakoma ,,Būk darbštus kaip skruzdėlė, o tvarkingas kaip bitė“.

Keliauju toliau miško takeliais ir.. Ant raudono kamuoliuko šypsosi juodi taškiukai. Tipu tapu delniuku. Oi kutena.. Kas gi tu? BORUŽĖ.

Boružėlę dar vadiname Dievo karvyte. Esu girdėjęs, kad boružės gali atspėti koks gi oras bus. Reikia paimti boružę ir iškėlus aukštai į dangų ant vieno piršto klausti:-
Dievo karvyte, skrisk į dangų ir pasakyk: Lis ar bus giedra? Lis ar bus giedra? Jeigu nuskrenda – lauk lietaus. Šiandien boružėlė rami ir niekur neskrenda.


Vadinasi diena bus giedra ir galima keliauti miško takeliais toliau. Ant žiedelio prie krūmelio mes pamatome bitelę.

Skrisk skrisk bitute medučio nešti .

Bitė ritė darbštuolytė, vos pašildo ją saulytė.
Dirba renka medų uoliai, kad iškeptų jums meduolių.

O bitučių čia namai – čia tikri jų AVILIAI

Pievoje žalioj nuo seno
Žalias žiogas ten gyveno .
Ir per ištisas dienas,
Grojo sau daineles..

ŽIOGAS

Štai ir susipažinome su vabaliukais, kuriuos sutinkame labai dažnai. Jie visi yra vadinami vienu vardu – VABZDŽIAI. Klausimas jums – Kiek kojyčių turi vabzdžiai? (6). Jeigu netiki – suskaičiuok.
O dabar kad būtų smagiau pasigaminsime bitutę ir boružytę.

BITUTĖ
Jums reikės spalvoto popieriaus ( juodo, geltono, rudo), jeigu neturite – ne bėda : bitutės detales galima išsikirpti iš balto popieriaus ir nuspalvinti . Taip pat reikės žirklių, klijų, lipnios juostelės, pagaliuko ir pieštukų.

Bitutės detales gaminsime iš apskritimų. Apskritimą galima gauti apsibrėžus bet kokį apvalų daiktą, pvz. klijų dangtelis, apvali dėžutė, lipnios juostelės ritinėlis. Jums reikės dviejų geltonų ir trijų juodų apskritimų kūneliui ir dviejų rudų didesnių apskritimų sparnams. Kai jau išsikirpome apskritimus, galima pradėti klijuoti. Pirmiausia JUODAS apskritimas, ant jo GELTONAS ir taip toliau. Sparnelių rudus apskritimus lenkiame pusiau – priklijuojame prie kūnelio. Priklijuojame ūselius, kojytes. Tada priklijuojame su lipnia juostele pagaliuką.

BORUŽĖ
Boružė gaminama tokiu pat principu kaip bitė – Iš apskritimų. Pirmiausia nusipiešti boružės kūną ir galvą iš juodos spalvos popieriaus, po to priklijuoti sparnus ir nupiešti ant sparnų taškelius.

Štai ir pasigaminom, įdomu kaip jums seksis ? Galima boružėlę ir bitutę nupiešti. Pabandykit 🙂 .

Kaip visada įdedu kelias užduotėles.

Pasikartokite užduotį : SKAIČIAUS KAIMYNAI naudodami nuorodą.

Ir vakaro pasakėlė.

Pasaka ,,BORUŽĖLĖS SKRYDIS“

Pievoje, ant nedidelio erškėčių krūmo, išsirito boružė. Boružė kaip boružė: panaši į pusę perpjauto kamuoliuko, mažulytė, su tvirtais antsparniais, kurie dengė gležnus sparnelius. Ji dar nebuvo spėjusi parausti, neturėjo juodų taškelių, o svarbiausia, visai nežinojo kaip gyventi.
– Lapeli, lapeli, ką man daryti?
– Paragauk erškėčių, atsigerk rasos lašelio ir siūbuok vėjyje.
– Kad aš nemoku.
– O aš nieko kito negaliu patarti. Paklausk saviškių…
– O kur jų rasti?
Bet boružėlei lapelis nieko daugiau neatsakė. Ji ėmė dairytis aplinkui. Greta vinguriavo takelis, siūbavo žolės, augo dar keli krūmai, bet į juos boružytė tikrai nebuvo panaši – kur jau ten saviškiai. Staiga ji pamatė skrendantį paukštelį. Tai buvo žvirblis. Jis skrido neaukštai ir boružei šis skrydis atrodė nuostabiai dailus ir didingas.
– Kaip gera taip plasnoti…( mąstė boružė)
Boružė išdrįso užkalbinti paukštelį.
– Paukšteli, paukšteli, patark ką man daryti?
– Skrisk, paieškosi maisto, užvalgysi, po to pastriksėsi, pačirškausi…
– Bet aš nemoku skraidyti…
– Nemeluok. Tavo sesės skraido.
Vėl dairėsi dairėsi boružytė, kol pamatė skrendantį mažytį vabalėlį.
– Vabalėli, vabalėli, patark, ką man daryti?
– Skrisk, pasižvalgysi, užuosi amarais apkibusį lapą, užvalgysi ir vėl galėsi tupėti.
– Aš nemoku skraidyti –( padejavo boružytė)
– Kaip gi tu, mano sesė, gali nemokėti?
– Sesė, sesė? – džiaugėsi boružytė ir toliau teiravosi- O ką man daryti sese? Juk aš dar nieko nežinau ir nemoku…
– A aa… Tu dar visai mažutė … Gerai, aš tau padėsiu.
Boružė nutūpė šalia.
– Dabar mokomės. Pakelk antsparnius. Va taip…
– Ir jau skrisiu?
– Ne. Tai netikri mūsų sparnai. Tikrieji yra po jais. Na, pabandyk pajudinti šiuos.
– Taip, supratau. Ir aš jau galiu skristi?
– Taip gali. Pabandyk.
Boružėlė pakėlė antsparnius, išskleidė tikruosius sparnus, kiek begalėdama jais sumosavo, sumosavo ir …nuskrido . Boružėlė skrido virš krūmų, žydinčių žiedų ir stebėjosi.
– Puikus šis pasaulis.

KUO GERIAUSI LINKĖJIMAI
AUKLĖTOJOS IRENA, DAIVA IR NYKŠTUKAS.

2020 m. balandžio 27 d.

Tema: ,,TU MANE SUŠILDAI, TU MANE GLAUDI….“

Vienas gražiausių metuose mėnesių yra Gegužė. Ne todėl, kad žydi sodai, aplik žydi gėlės , kad greitai sulauksime vasaros. Gegužės mėnuo mums primena kad, šį mėnesį švenčiame mamyčių, šeimos šventes. O kad jūs vaikučiai šiandien tokie gražūs, laimingi ir nerūpestingi – iš visos širdelės šią savaitę įvairiais darbeliais, eilėraštukais džiuginsime savo mielas mamytės ir močiutes. Į pagalbą jums skuba nykštukas, bet pirmiausia pasisveikinkim:
LABAS RYTAS LUKAI, VILIJA, GUSTAI, MANTAI, ŽYGIMANTAI, NEITE, IGNE, KAMILE, RUSNE, DOMINYKAI, JUSTINA, MAJAU, AUSTĖJA, ARONAI, ARMANDAI, JOGAILE, LUKNE.
Labai smagu buvo matyti jus nuotraukose besišypsančius su atliktais darbeliais. Jūs šauniai padirbėjot. Džiaugiamės jumis, kad mokate saugoti gamtą, padedate seneliams ir tėveliams įvairiuose darbeliuose. Jūs tikri ŠAUNUOLIUKAI. Ir visiems siunčiame daug linksmų veidukų 🙂 🙂 🙂 🙂 .
Šiandien su jumis sveikinuosi tarp žydinčių gėlių:

Bėgu, bėgu takeliu
Aš per žemę šią.
Ir labai, labai skubu
Aš pasveikint ją: labas žeme, labas saule, labas paukšti, labas medi, labas debesėli!

O dabar susiskaičiuokim, pasitikrinkim ar visi susirinko?
Sėd‘ nykštukas ant kelmuko ir skaičiuoja jis vaikiukus:
1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17. Štai ir visus suskaičiavom – visi 17.
O dabar skaičiuokim atgal :
17,16,15,14,13,12,11,10,9,8,7,6,5,4,3,2,1.


Pamankštinkim pirštukus:
Po saulutės delnu spurda upeliukas, (delnai suglausti ir vingiuoja kaip upelis)
Keliasi iš miego mažas vabaliukas (rankytė suspausta į kumštį, po truputį skleidžiasi)
Po saulutės delnu spurda želmenėliai,(abiejų rankyčių kumščiai suglausti vienas į kitą, palaipsniui skleidžiasi)
Ačiū tau saulute, ačiū kad prikėlei.(rodo rankytės saulutę)

Apsidairyk aplinkui, visi turi mamas: maži kiškučiai pamiškėje,


paukštyčiai lizdelyje,

ančiukai upelyje.

lapiukas girioje.
,

O kaip rūpestingai švelnučiais lapeliais apgaubtas gėlės pumpuras – kaip kūdikis vystykluose.


Visi savo mamas labai myli, kiekvienam jo mama mieliausia. Ką jau bekalbėti apie jus, vaikai!

Prisimink pirmą savo žodį? – MAMA! Išsigandai – MAMA! Kas nors skauda – MAMA! Susapnavai baisų sapną – MAMA! Prisiglaudei prie savo mamos ir ramu ir gera. Nėra saugesnės vietos pasaulyje. Nėra švelnesnių rankų, šiltesnio žvilgsnio. Juk visa, kas žemėje gyva, išugdyta, išglobota yra jų – motiniškų rankų. Kaip motina žemė glaudžia daigą, kaip motina jį nokina. Gal todėl nuo senų senovės skamba paprastas žodis MAMA. Paprastas , bet labai brangus ir labai reikalingas – kaip vanduo, kaip saulė, kaip oras.

Pagalvokime ir pasakykime, kokiais dar žodeliais galime pavadinti mamytes?

MAMA, MOTULĖ, MAMYTĖ, MOTINĖLE, MOTUŠĖLĖ, MAMAITĖ .. sugalvokit jūs ir pasakykite.
Vaikai, apkabinkime savo mamytes, pabučiuokime ir paklauskime, ko gi mūsų mamytės labai labai norėtų? Pasakyti 3 dalykus.:)

O dabar Išmokime eilėraštuką ir pradžiuginkime mamytę: ( kas dar nemoka skaityti, prašykime tėvelių pagalbos, kad jums nurašytų šį eilėraštuką į atskirą lapą, nes jums jį reiks parašyti į atviruką, kurį pasigaminsite).

TU, MAMYTE,MAN BRANGIAUSIA,
TU, MAMYTE, MYLIMIAUSIA.
TAVO RANKOS IR ŠVELNUMAS,
O JAU BUČINIO KARŠTUMAS!..
DEGINA MAN SKRUOSTELIUS
IR MAŽUOSIUS PIRŠTELIUS.

O dabar siūlau kelis pavyzdėlius kaip galima padaryti mamytei atviruką ir po to įrašyti šio eilėraštuko žodelius.

Prireiks popieriaus, žirklių, pieštuko, juostelės, klijų ir kantrybės, bet darbelis to tikrai vertas. Puodelius galima dekoruoti tų pačių gėlių motyvais, kaip ir pamerkta. Viduje nepamirškite įklijuoti balto lapo linkėjimui.

Jeigu nenorėsite gėlyčių pamerkti į puodelį, galite padaryti paveikslą ir gėlytes pamerkti vazoje. Čia taip pat reikės spalvoto popieriaus, žirklių, klijų ir kantrybės. Pradėkite daryti nuo vazos – gabalėlį popieriaus sulankstykite kaip armonikėlę, po to ramunių žiedlapiai yra suklijuojami iš popieriaus juostelių, na o tada komponuokite klijuokite vazelę ir gėlytes ant spalvoto popieriaus.

O čia gėlytės iš širdučių, gėlytes laiko tavo rankytė. Popieriaus lapą perlenkite pusiau – kad gautume atviruką Čia bus jūsų pagrindas ant kurio klijuosite gėlytes ir iškirptą rankytę.
Tada apsibrėžkite savo rankytę, po to išsikirpkite įvairaus dydžio širdelių ir tada komponuokite ant pasiruošto atviruko. Gėlių kotelius galite nupiešti. Atviruko viduje parašykite sveikinimą – eilėraštuką.

Ir dar vienas pavyzdėlis. Popieriaus lapą perlenkite pusiau – kad gautumėte atviruką. Nupieškite ant jo save ir iš spalvoto popieriaus išsikirpę širdelių jas suklijuokite. Kitoje pusėje užrašykite mamytei sveikinimą – nurašykite eilėraštuką.

Jūs vaikai galite ir patys sugalvoti savo kūrybos atvirukų, juk esate labai darbštūs ir kūrybingi.

Dar šią savaitę siūlome piešti piešinuką liejant spalvas. Dabar pavasaris ir pievos pražįsta įvairiaspalvėmis gėlėmis. Prisiminkime šią piešimo techniką, ji jums labai patikdavo.
Reikės balto popieriaus lapo, vandens ir guašo. Prieš pradedant lieti spalvas, visą popieriaus lapą sušlapinkite su vandeniu, o po to liejame – pradėkime nuo šviesių spalvų – geltonos, o po to jau jūsų laisva kūryba ir fantazija.

O dabar galima prisiminti raideles. Didžiąsias jūs jau mokate – pabandykite surasti mažąsias ir perskaityti žodį. ,,RASK TOKĮ PATĮ ŽODĮ PARAŠYTĄ MAŽOSIOMIS RAIDĖMIS“

Kam sunkiau sekasi skaityti, prisiminkim kokiu garsu prasideda žodis. ,,KOKS PIRMAS GARSAS?“

Kaip visada prisegame ir šiek tiek užduotėlių, pasirinkite, kurias norėsite. Atlikę užduotėlę ar darbelį būtinai atsiųskite nuotrauką. Pasidžiaugsime visi.

Prieš pietų miegą arba vakare galite paskaityti pasakėlę 🙂 .

Apie gerą sūnelį

Labai seniai viename kaime gyveno berniukas, vardu Virgutis. Sunkiai susirgo jo mama. Virgutis labai mylėjo savo mamą. Senas daktaras pasakė, kad vienintelis vaistas, kuris gali sugrąžinti ligonei sveikatą, yra gyvybės vanduo, o to gyvybės vandens galima pasisemti šaltinėlyje ant Stiklo Kalno — už kalnų, už miškų.
Virgutis pasiėmė ąsotėlį ir leidosi į tolimą kelionę. Ėjo pro didelį ežerą. Prie kranto tinkle daužėsi didžiulis šamas.
— Pakliuvau į tinklą,— skundėsi jis,— kas mane išvaduos.
Virgutis vienas du išpainiojo iš tinklo šamą ir nuėjo toliau.
Pievos pakraštyje sutiko kiškutį sužeista kojele. Atplėšė gabalėlį baltų marškinių, aprišo kiškučiui kojelę, dar paglostė atlėpausiui galvą ir nuėjo toliau.
Miške išgirdo kažką šlamant ir pamatė žabanguose erelį. Priėjo ir išpainiojo paukštį. Erelis pakilo lig debesų, o Virgutis nuėjo toliau.
Keliavo dieną ir naktį, kol priėjo plačią upę, per kurią nebuvo tilto. Iš vandens žvilgtelėjo šamas.
— Nenusimink,— pasakė,— aš tave perkelsiu į kitą krantą.
Berniukas atsisėdo ant žuvies nugaros ir perplaukė upę. Nuo kito kranto jau buvo matyti tolumoje aukštas Stiklo Kalnas. Prie jo reikėjo eiti per šlapią pievą ir durpyną. Virgutis nusiminė: tikslas taip arti, bet kaipgi perbristi pelkę?
Tada atstriksėjo kiškutis.
— Sėskis man ant nugaros,— pasakė. Kiškutis, šokuodamas nuo kupsto ant
kupsto, nunešė Virgutį prie pat Stiklo Kalno.
Stiklo Kalnas buvo slidus ir status. Virgutis bandė kopti į jį, bet negalėjo pažengti nė vieno žingsnio. Atsisėdo ant akmens ir pravirko. Tada pasirodė erelis.
— Duok man ąsotėlį, Virguti, atnešiu tau gyvybės vandens,— pasakė jis.
Nuskrido erelis prie šaltinėlio, kuris buvo Stiklo Kalno viršūnėje, ir po valandėlės atnešė indą, pilną šalto tyro vandens.
Pareiti atgal Virgučiui vėl padėjo kiškutis ir šamas. Sugrįžęs namo, berniukas davė ligonei išgerti gyvybės vandens. Mama atsikėlė iš lovos sveikut sveikutėlė ir stipriai stipriai pabučiavo sūnelį.
Liga — ne sesuo.

Mamytės mielos, gerosios močiutės ačiū jums jog taip gražiai auginat, mylit, auklėjat ir globojat savo dar tik besiskleidžiančius želmenėlius, savo brangiausius vaikučius. Kantrybės, sveikatos, o meilės tai tikrai užteks. Su jūsų diena!

KUO GERIAUSI LINKĖJIMAI
AUKLĖTOJOS IRENA, DAIVA IR NYKŠTUKAS.

 

2020 m. balandžio 20 d.

Tema: GAMTA BUNDA. Į PAGALBĄ GAMTAI.

LABAS RYTAS MŪSŲ MAŽIEJI,
Šiandien mes ir vėl auklėtojos IRENA , DAIVA ir NYKŠTUKAS sveikinamės su jumis iš namų ir siunčiame jums laišką. Tikriausiai jau šiek tiek pailsėjote tad ir vėl siunčiame jums įvairių užduotėlių ir darbelių pavyzdžių. Mums labai smagu matyti jus nuotraukose besišypsančius su atliktais darbeliais. Jūs tikri ŠAUNUOLIUKAI. Ir visiems siunčiame daug linksmų veidukų :).
Šiandien su jumis sveikinuosi būdamas gamtoje, netoli upelio.

Bėgu, bėgu takeliu
Aš per žemę šią.
Ir labai, labai skubu
Aš pasveikint ją: labas žeme, labas saule, labas paukšti, labas medi, labas debesėli!

O dabar susiskaičiuokim:
Skrido varna pas vaikus ir skaičiavo juos visus:
1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17. Štai ir visus suskaičiavom – visi 17.
O dabar skaičiuokim atgal :
17,16,15,14,13,12,11,10,9,8,7,6,5,4,3,2,1.

Pamankštinkim pirštukus:

Po saulutės delnu spurda upeliukas, (delnai suglausti ir vingiuoja kaip upelis)
Keliasi iš miego mažas vabaliukas (rankytė suspausta į kumštį, po truputį skleidžiasi)
Po saulutės delnu spurda želmenėliai, (abiejų rankyčių kumščiai suglausti vienas į kitą, palaipsniui skleidžiasi)
Ačiū tau saulute, ačiū kad prikėlei. (rodo rankytės saulutę)

Šiandien pakeliaukime miško takeliais ir pasigrožėkime bundančia gamta. Juk visiems gera gyventi kai yra saugi, sveika ir švari aplinka. Labai dažnai atsitinka taip kad mūsų gamta būna teršiama, šiukšlinama. O ką reikia daryti kad visiems augalams, gyvūnams ir mums būtų gera gyventi ir grožėtis ja?
Pavartykime elektroninę knygelę spausti čia: “Į pagalbą gamtai”

Din-di-lin, din-di-lin
Miško takeliu tolyn
Din-li-lin, din-di-lin
Nesustok ir eik pirmyn
Kur takelis pasuka
Rasim miško pasaka

Miško takeliais bekeliaujant aplankysime mūsų mėgiamas vietas. Ir ką mes ten pamatėme?

– UPELIUKĄ IR NENDRĘ:

Prisiminkime ir padainuokime:
Upytėlė teka teka, žuvytėlė plaukia plaukia/2k.
Plauk plauk žuvytėle į marias plačiąsias/2k.

Pirmoji pabudo nendrė.

Ji apsidairė, palingavo galvą,-upelis miega. Pažvelgė į rausvą aušros ruoželį, pasiklausė.
Pabudo augęs ant kranto gluosnis (Žilvytis). Pasipurtė nuo gaivaus ryto vėjelio, raselę pajudino.

Oi!-išsigando raselė ir nukrito ant snieguolės varpelio.

Snieguolė pažadino žibuokles, plukes, pienes, šalpusnius, našlaites ir tulpes. Ir taip pamažu suskambo visa pieva.
Rūsčiai šnara nendrė, o upelis tyli, nekruta. -Vargas su tavim. Saulė keliasi, o tu dar miegi.
Sušvito pievoje pirmieji spinduliai. Nuo kranto pūstelėjo vėjas. Nusišypsojo upelis, sujudėjo lengvomis bangelėmis ir tarė:
-O aš visai nemiegu. Aš klausausi, kaip aplinkui viskas bunda.

SUSIPAŽINKIME:

PIENĖ NAŠLAITĖ   ŽIBUOKLĖ
PLUKĖS ŠALPUSNIS TULPĖS

 

Tikriausiai ir jūs jau matėte pražydusias kokias gėlytes? O gal žinote jų pavadinimus? Mamytės tikrai žinos, paklauskit jų ir kad būtų lengviau prisiminti gėlių vardus, galite pažaisti žaidimą ,,Kas daugiau pasakys gėlių vardų?“

O dabar pakartokime ar tikrai jau pažįstame gėles? Spausti čia: PAVASARINĖS GĖLĖS

O dabar laikas eksperimentams. Pabandykit – turėtų pavykti. Aš bandžiau ir man pavyko ir dar mane labai nustebino.

Šią savaitę siūlau ne tik eksperimentuoti, bet ir paštampuoti. Štai keli pavyzdžiai:

Pasiruoškite gėlių fiestai : Jums reikės bulvės, šakutės, tualetinio popieriaus ritinėlio, dažų, teptuko ir popieriaus lapo. Bulvę perpjovę pusiau, išskaptuojate gėlytę, o kitoje bulvės pusėje padarote kotelį. Taigi iš bulvės išeina labai tikroviškas narcizas, o šakutę pamirkius į dažus, ant lapo dygsta pačios gražiausios tulpės.

Tualetinio popieriaus ritinėliui įkirpus kraštus, pamirkius jį į dažus – gausime gražią gėlytę, o jeigu pamirkysime į geltonus dažus- bus panašu į pienę arba šalpusnį. O naudojant bet kokį kamštuką- bus žibuoklės. Na, ir ko gi ne pavasario gėlynas namuose? Nupieškite pavasario žiedų pievą, nufotografuokite ir atsiųskite į gr. Facebook – galėsime visi pasidžiaugti 🙂

Kaip visada prisegame ir šiek tiek užduotėlių, prisegame šiek tiek daugiau, kad galėtumėte pasirinkti, nebūtinai visas užduotėles atlikti, pasirinkite, kurias norėsite. Atlikę užduotėlę ar darbelį būtinai atsiųskite nuotrauką. Pasidžiaugsime visi :).Užduotėlė nepriešmokyklinukams: ,,Linksmi vėžliukas“, ,,Šuniukas“, ,,Boružėlė“

Prieš pietų miegą arba vakare galite paskaityti pasakėlę :).

,,PEMPIŲ NAMAI“

Viktukas su Antanuku sumanė pažiūrėti, kaip pempės gyvena.
Už karklyno buvo plati pelkė. Tenai kas pavasaris parlėkdavo pempių.
Vaikai, nubėgę į karklyną, palengva nuslinko tarp karklų, kad pempės nepajustų.
Išėję rėplomis į kraštą, pritūpę žiūri, kad kelios pempės nardyte nardo ore: iškyla aukštyn, ore persiverčia ir krinta žemyn; beveik pasiekusios žemę, metasi į vieną šoną, paskui į kitą ir vėl kyla aukštyn, o kitos, galvas iškėlusios, į jas žiūri.
— Tai jos pavasario šventę švenčia,— paaiškino Viktukas,— aš ne pirmą kartą tai matau.
— Eime tolyn, aš iš arčiau noriu pamatyti,— pasiūlė Antanukas ir atsistojo.
Tuojau kelios pempės sušuko: „Gyvi, gyvi!” — ir pasileido lėkti prie vaikų.
— Jau mudu pamatė, — tarė Viktukas,— žiūrėk: žvalgai atlekia.
Atlėkusios pempės skrajojo aplink vaikus, kone kepures savo sparnais užgaudamos. Juo tolyn ėjo juodu j pelkę, juo daugiau palydovų skrajojo aplinkui, juo neramiau jie šaukė: „Gyvi, gyvi! Neikit į pelkę, lizdų nedraskykit”
— Antanuk, nesumindyk lizdo! — staiga sušuko Viktukas, nutvėręs draugą už rankovės.
Ant kupstelio, duobutėje, žole išklotoje, gulėjo prie kits kito keturi. Kiaušiniai, tamsiai rudi, su juodais brūkšneliais ir taškeliais. Vos tebuvo matyti.
Antanukas norėjo vieną kiaušinį namo parsinešti. Viktukas sudraudė.
— Ką veiksi parsinešęs? Pempėms bus nuoskauda. Geriau būkim paukščių bičiuliai ir kitus drauskim, kad paukščių neskaustų.
— Tai dar kada ateisim,— paprašė Antanukas,— aš noriu mažų pempiukų pamatyti.
Vaikai įsižiūrėjo lizdo vietą ir susitarė po keliolikos dienų vėl ateisią.
Kaip tarė, taip ir padarė. Kelioliktą dieną eina į pelkę. Pempės dar smarkiau vaitoja, pro pat veidus sparnais švilpina.
Lizdo ilgai negali rasti. Pagaliau pamato kupstelį, ant jo duobelę. Tik kiaušinių vietoje keli tamsiai rudi grumsteliai guli. Kurgi kiaušiniai, kur pempiukai? Pasilenkę pažiūrės, kas čia padaryta, kas po tais grumstais yra. O duobelėje ne grumstai, bet keturi pempiukai kaip įsprausti guli, ir nė krust.

Pempė:
Sveiki gyvi, Sveiki gyvi, Sveiki gyvi, vaikučiai!
Klyvis, klyvis, Kas mane padyvys? Kiaušinėlius dėsiu, Vaikelius perėsiu. Kiaušinėliai taškuoti, Vaikeliai kuoduoti.
Lietuvių liaudies daina: Pempė bėgo upeliu, nešė šieną glėbeliu. Oi dū, oi dū dū ir pempiukai abudu.

KUO GERIAUSI LINKĖJIMAI


AUKLĖTOJOS IRENA, DAIVA IR NYKŠTUKAS.

 

2020 m. balandžio 14 d.

LABAS RYTAS MŪSŲ 4 GRUPĖS VAIKUČIAI, TĖVELIAI IR SENELIAI,

Sveikiname jus visus sulaukus šv. Velykų. Tegul šis pavasaris mums dovanoja atgaivą, džiaugsmą, o bundanti žemė gaudžia prisikėlimo varpais, nešdama gerumo, vilties ir atpirkimo džiaugsmą.

Sveikindami vieni kitus su atbundančia gamta prisiminkim džiaugsmingas akimirkas praleistas visiems kartu.

Šiandien mes ir vėl auklėtojos IRENA , DAIVA ir NYKŠTUKAS sveikinamės su jumis iš namų ir siunčiame jums dar vieną laišką. Labai džiaugiamės VAIKAI jūsų nuoširdžiu kruopštumu ir darbštumu. Kiek daug darbelių atlikot ruošdamiesi šv. Velykoms! – ir skaičiavot, eilėraštuką išmokot, skaitėt, zuikučius gaminot, kiaušinius marginot, padėjot tėveliams marginti Velykinius margučius net Velykų medelius pasigaminot! Na TIKRI ŠAUNUOLIAI. Visiems siunčiame daug linksmų veidukų 🙂 🙂 🙂 . Nykštukas labai džiaugiasi jūsų tėvelių atsiųstomis nuotraukomis su nuostabiais darbeliais, kuriais galėjome visi pasidžiaugti. Kokie jūs ir jūsų tėveliai esate kūrybingi :). Jūsų darbeliais galima pasidžiaugti mūsų darželio tinklapyje –https://www.darzelisrugelis.lt/
Šią savaitę dar džiaugiamės šv. Velykų nuotaika ir ateinantis SEKMADIENIS yra vadinamas ATVELYKIU – dar kitaip ,,VAIKŲ VELYKĖKĖLĖMIS“ Atvelykis – pirmasis sekmadienis po Velykų, aštuntoji diena po Kristaus prisikėlimo, užbaigianti velykinę savaitę. Tradiciškai iki Atvelykio būtinai reikėdavo aplankyti savo krikštavaikius, apdovanoti juos margučiais ir kitomis dovanomis. Per Atvelykį pasimatoma su giminėmis, jeigu dėl kažkokių priežasčių nepavyko pasimatyti per Velykas. Šią dieną vėl dažomi kiaušiniai (anksčiau kaime dažydavo visus kiaušinius, kuriuos per savaitę sudėjo vištos), ridenami margučiai, supamasi sūpynėse. Kiaušinius per Atvelykį daužo tik vaikai. Tądien daugiausiai dėmesio skiriama vaikams, todėl Atvelykis vadinamas vaikų Velykomis arba Velykėlėmis. Kadangi šios Velykėlės šiek tiek kitokios – mes visi vieni kitus sveikiname ir ,,aplankome“ artimuosius tik iš namų. Tad džiuginkime savo artimuosius šypsenomis, darbeliais, dainuodami daineles ar deklamuodami eilėraštukus.

Vaikai, tikriausiai išmokot eilėraštuką apie zuikutį, pasikartokime ir nudžiuginkime savo artimuosius:

Velykų kiškis
Eina kiškis takeliu
Su pintiniu krepšeliu.
O krepšelyje margučiai,
Duos kiškelis jų vaikučiams.
Kiekvienam dalins po vieną,
Kad Velykų šventės dieną
Būtų linksma ir smagu
Su kiškučio margučiu.

Darželio tinklapyje atsiverskime muzikinio ugdymo vadovių paruoštas skaidres https://www.darzelisrugelis.lt/ ten rasime dainelių.

Pamankštinkim pirštukus:

Velykų zuikutis

Penki žmogeliukai į mišką išėjo ( parodom penkis pirštus)
Velykų zuikutį pagaut jie norėjo.(gaudome su ranka)
Pirmasis – lyg statinė – storas (rodom nykštį)
Vis murmėjo po truputį:
-Kur pagausim mes zuikutį?
Sušuko antrasis: ( rodom smilių)
-Matau, matau, aš jį surasiu!
O trečiasis – rudaplaukis ilgšis – klykė (rodom didįjį)
Ir sakė :”Nematau aš jūsų zuikio!”
Ketvirtas tarė: “Kvaila zuikio (rodom bevardį)
Mums ilgiau ieškot,
Jau noriu aš namo klampoti”
Na o mažylis atkaklusis ( rodome mažylį)
jau šito niekas iš jo nesitikėjo
Pagavo zuikį ir parnešė jį į namus,
Linksmų VAIKŲ VELYKŲ mums visiems jis palinkėjo!

O dabar ir vėl ,,pakeliaukime“ miško takeliais ir čia sutinkame zuikutį. Prisiminkime žaidimą – ratelį ,,Kiškelis “ . Padainuokime visi kartu. Žodelius priminsiu:

Kiškelis bebėgdams, kazokėlį bešokdams./2k.
Ir sutiko Velykėlę, ir pakėlė kepurėlę./2k.
,,Labs ryts, Velykėl,
Ar margutį duosi vėl?/2k.
Duosiu, duosiu tau margutį,/2k.
Velykinį, ridulutį.“

Bekeliaudamas zuikutis miško takeliais sutiko daug savo draugų – jie visi ilsėjosi po darbų, juk tiek kiaušinių reikėjo išmarginti, tad dabar pats laikas pažaisti. Ir mes kartu su zuikučiais pagalvokime, ką galėtume įdomaus ir žaismingo pasigaminti, o po to ir pažaisti.
Štai keletas pavyzdėlių kaip galima išsilankstyti zuikutį, nupiešti vištelę su viščiukais ar antytę su žirafa.

Tuos du rimtus zuikučius galima pasidaryti popierių lankstant kaip vėduoklę , po to priklijuoti ausytes, nosytę ir letenėles. Kitus zuikučius pradėti lankstyti iš kvadrato (visos 4 lapo kraštinės lygios), po to perlenkti pusiau – gauname trikampį – na, o toliau parodyta kaip reikia sulenkti ausytes ir užlenkti nosytę- nupieškime akytes ir turime zuikutį.

O čia kaip labai paprastai nusipiešti vištytę su viščiukais , antytę ir žirafą panaudojant guašą, spalvotus pieštukus ir savo rankytę.

PASIDŽIAUKIME SAVO PASIGAMINTIS DARBELIAIS :).
Dabar galima ir šiek tiek su visa šeima pasimankštinti:) Vietoj kauliuko galima pasakyti bet kokį skaičių ir tada atlikti tam tikrą užduotį, kuri yra nurodyta pagal pasakytą skaičių.

 

Pasportavus galime šiek tiek pailsėti ir pasiklausyti PASAKĖLĖS APIE BITELĘ:

Prisegame šiek tiek užduotėlių, nebūtinai visas užduotėles atlikti, pasirinkite, kurias norėsite.

KITĄ SAVAITĘ RAŠYSIME VĖL JUMS LAIŠKĄ, NES MES JŪSŲ LABAI LABAI PASIILGOME.

KUO GERIAUSI LINKĖJIMAI
AUKLĖTOJOS IRENA, DAIVA IR NYKŠTUKAS.

 

2020 m. balandžio 6 d.

LABAS RYTAS MŪSŲ MAŽIEJI,

Šiandien mes ir vėl auklėtojos IRENA , DAIVA ir NYKŠTUKAS sveikinamės su jumis iš namų ir siunčiame jums antrą laišką. Labai džiaugiamės jūsų kruopštumu ir darbštumu. Kiek daug darbelių atlikot per tą savaitę – ir skaičiavot, ir skaitėt, ir žolytę sėjot, ir verbas piešėt, gaminot . Na TIKRI ŠAUNUOLIAI. Visiems siunčiame daug linksmų veidukų 🙂 . Nykštukas labai džiaugiasi jūsų tėvelių atsiųstomis nuotraukomis su nuostabiais darbeliais – verbomis ir atliktomis užduotėlėmis. Kokie jūs ir jūsų tėveliai esate kūrybingi . Mes jūsų darbelius įkėlėme į mūsų darželio tinklapį, kad galėtų visi jumis pasidžiaugti ir su gera nuotaika pradėtume ruoštis pačiai gražiausiai pavasario šventei VELYKOMS.

Pasisveikinkim:
Labas rytas IGNYTE, Labas rytas JUSTYTE, Labas rytas LUKNYTE, Labas rytas KAMILYTE, Labas rytas JOGAILYTE, Labas rytas DOMINYKAI, Labas rytas RUSNYTE, Labas rytas VILYTE, Labas rytas AUSTYTE, Labas rytas NEITUTE, Labas rytas ARONAI, Labas rytas ŽYGIMANTAI, Labas rytas LUKAI, Labas rytas MANTAI, Labas rytas ARMANDUKAI, Labas rytas MAJAU, Labas rytas GUSTAI, Labas rytas visiems seneliams ir tėveliams ! (jūs mūsų artimiausieji pagalbininkai, kurie perskaitys šį laišką vaikučiams ir padėsite atlikti kai kurias užduotėles).
Labas rytas akytės, – (rodo akytės)
Labas rytas ausytės,- (rodo ausytės)
Labas rytas rankytės, – liečia rankytės)
Labas rytas kojytės,- (liečia kojytės)

Akytės žiūri,
Ausytės klauso,
Rankytės ploja- (ploja)
Kojytės trepsi – (trepsi)
Štai ir aš jau pabudau (iškelia rankas į viršų).
Štai ir pabudom, o dabar išsiskaičiuokim ir paskaičiuokim:

Kiek darbelių kiek darbų šiandien aš nudirbt turiu, o kad man nebūt sunku – šiandien man padėsi tu: SUSKAIČIUOK IKI 20 ir atgal.

1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17, 18,19 20 Ir atgal

20,19,18, 17,16,15,14,13,12,11,10,9,8,7,6,5,4,3,2,1.

Pakartokime praėjusios savaitės eilėraštuką, galima jį ir padainuoti ( darželio tinklapyje atsiverskime muzikinio ugdymo vadovių paruoštas skaidres https://www.darzelisrugelis.lt/
ir kartu padainuokime).
ŽEMĖ BUNDA 
Parnešė pavasarį
Paukščiai ant sparnų,
Supasi ir blaškosi
Vėjas ant šakų
Gulbinų karietos -2k.
Debesų keliuos
Paukščių takas tiesias
Po tingios žiemos

Šaltis išsigando
Vyturio giesmės,
Žalios skaros dengias –
Pempės suklegės.
Gulbinų karietos – 2k.
Debesų keliuos –
Paukščių takas tiesias
Po ilgos žiemos.
Galima dar padainuoti ir apie ,,Želmenėlį “ ir ,,Pam pam puri “(mes labai gražiai jau grupėje tas daineles dainavom)- būtinai įsijunkite meninio ugdymo vadovių paruoštas skaidres https://www.darzelisrugelis.lt/

Šiandien aš pasimerkiau beržo, blindės kačiukų šakelę ir prisiskyniau pačių pirmųjų pavasario žiedų – žibučių. O dar po krūmu radau pasislėpusių ir snieguolių, krokų.

  

O gal ir jūs jau matėte kur nors pražydusias žibutes?

Pagalvokime ir su tėveliais aptarkime ko gi reikia , kad išsprogtų pirmieji medelių pumpurai ir pražystų gėlytės? Saulė, šiluma, šviesa, vanduo – būtinos sąlygos, kad pasirodytų daigeliai ir pirmieji žiedai. Jeigu pasėjai velykinę žolytę ar nepamiršai ja pasirūpinti? Palaistei? Puiku! Laikas pirštelių mankštai:

Velykų zuikutis

Penki žmogeliukai į mišką išėjo ( parodom penkis pirštus)
Velykų zuikutį pagaut jie norėjo.(gaudome su ranka)
Pirmasis – lyg statinė – storas (rodom nykštį)
Vis murmėjo po truputį:
-Kur pagausim mes zuikutį?
Sušuko antrasis: ( rodom smilių)
-Matau, matau, aš jį surasiu!
O trečiasis – rudaplaukis ilgšis – klykė (rodom didįjį)
Ir sakė :”Nematau aš jūsų zuikio!”
Ketvirtas tarė: “Kvaila zuikio (rodom bevardį)
Mums ilgiau ieškot,
Jau noriu aš namo klampoti”
Na o mažylis atkaklusis ( rodome mažylį)
jau šito niekas iš jo nesitikėjo
Pagavo zuikį ir parnešė jį į namus,
Linksmų Velykų mums visiems jis palinkėjo!

Šios pirmosios po žiemos prabudusios gėlytės mums primena, kad jau šį sekmadienį švęsime ŠV.VELYKAS.

Kaip margutis rieda saulė
Per nušvitusį pasaulį,
Kaip margutis mėnuo rieda,
O žibutė skleidžia žiedą.

ŠV.VELYKOS – ši šventė simbolizuoja viską, ką galime sieti su pavasariu: atgimimą, atsinaujinimą, naują pradžią. Tai pavasario šventė, menanti šylantį orą, ilgėjančius vakarus ir vis dažniau mus palepinančią saulutę. Su šia švente siejama daug simbolių. Vienas iš simbolių yra marginti kiaušiniai. Kiaušinis yra laikomas gyvybės pradžios simboliu. Tai puikiai atitinka Velykų laiką, kadangi praneša apie pavasarį, bundančią, atgimstančią gamtą. Kiaušiniai yra dažomi įvairiomis spalvomis. Žemei gėrio buvo linkima juoda spalva, žalia primindavo apie žaliuojančią gamtą, gelsva – prašymas geresnio javų derliaus, raudona – stiprybė, sveikata. Velykų bobutė, jos padėjėjai zuikučiai dažo kiaušinius ir naktį juos išdalija vaikams. Dėl to Velykų rytą vaikai prie lovos kartais randa margučių.:)

Šį eilėraštuką siūlau išmokti mintinai – kai sugrįšite į darželį visi kartu galėsime jį padeklamuoti arba Velykų rytą nustebinsite padeklamuodami šį eilėraštuką savo tėveliams ar seneliams.

Velykų kiškis
Eina kiškis takeliu
Su pintiniu krepšeliu.
O krepšelyje margučiai,
Duos kiškelis jų vaikučiams.
Kiekvienam dalins po vieną,
Kad Velykų šventės dieną
Būtų linksma ir smagu
Su kiškučio margučiu.

O dabar ,,Pakeliaukime“ miško takeliais ir čia sutiksime zuikutį. Pažaiskime žaidimą – ratelį ,,Kiškelis “ – vaikai, jūs tikrai jį mokate – būtinai išmokykite ir savo tėvelius ar senelius: Padainuokime visi kartu:

Žodelius priminsiu:
Kiškelis bebėgdams, kazokėlį bešokdams./2k.
Ir sutiko Velykėlę, ir pakėlė kepurėlę./2k.
,,Labs ryts, Velykėl,
Ar margutį duosi vėl?/2k.
Duosiu, duosiu tau margutį,/2k.
Velykinį, ridulutį.“

Įminkite mįslę ,,SEPTYNIOS MYLIOS TILTO, GALE TILTO – LELIJA. KAS?
( Septynios mylios – tai septynios savaitės nuo Užgavėnių iki Velykų, o lelija – Velykų šventės).
Bekeliaujant miško takeliais pamatome kad ne tik žibutės skleidžia žiedelius, bet ir karklo, berželių pumpurėliai sprogsta. O kiškių šeimyna susiruošė dažyti margučius.
Jeigu pavyks suskaičiuok kiek zuikučių išsiruošė kiaušinių dažyti? Tad ir mes imkimės darbo!

Pasiūlysime keletą darbelių:
1. Galima pasigaminti zuikutį ( nulipdyti, nupiešti ir iškirpti, nupiešti visą zuikių šeimyną, kurie dažo kiaušinius, nupiešti Velykų bobutę su krepšeliu margučių ir t.t.)

2. Nudažyti kiaušinį ir pasigaminti Velykų medelį
Pirmiausia reikia pasiruošti kiaušinį – jį gerai nuplauti, tada su adata pradurti skylutes iš abiejų galų –ir išpūsti kiaušinio turį ( išpūsti gali pabandyti ir vaikai, jiems visai neblogai sekasi). Taip turime kiaušinio lukštą, tai dabar galima jį įvairiai dekoruoti ( nudažyti, apklijuoti plėšytomis servetėlių skiautelėmis, kruopomis ir t.t. čia fantazijai ribų nėra). Jeigu pasidarysite ne vieną, o daugiau kiaušinių ir sukabinsite ant pamerktų vazoje šakelių – turėsite Velykų medelį.

3.Nupiešti ir išmarginti Velykų margutį. Galima nupiešti vieną didelį lape ir jį papuošti, galima ir daug jų nupiešti lape.

4. Krepšelis – lizdelis – bus Velykėlės dovanoms sudėti.
Iš spalvoto popieriaus, o jeigu neturite, tai galite gražiai nuspalvinti (liedami spalvas, ar spalvotais pieštukais nuspalvinkit) išsikirpkite kvadratą, kraštus šiek tiek įkirpkite ir po to tuo kraštus kas antrą suklijuokime. Galima krepšelį- lizdelį pasidaryti ir iš kitos medžiagos, pvz. susukti lizdelį iš vilnų, siūlų, samanų.

5. Naudojant išpūstus kiaušinius pasigamins kiškutį, paukštelį.(iškirpti ir priklijuoti reikiamas detales)

6. Iš įvairių geometrinių figūrų komponuoti kiškius, viščiukus.(OVALAS, APSKRITIMAS, TRIKAMPIS, KVADRATAS, TRAPECIJA, ROMBAS, STAČIAKAMPIS).

7. Pasigaminti atvirukų – sveikinimų su šv. Velykomis savo gr. draugams ir tėveliams.

PASIDŽIAUKIME SAVO PASIGAMINTIS DARBELIAIS IR LAUKIME ŠV.VELYKŲ

BŪTINAI ATSIŲSKITE NUOTRAUKĄ kaip pavyko pasigaminti Velykinį darbelį? Nuotraukas galite siųsti mums auklėtojoms į Messenger arba į grupės facebook, vėliau padarysime parodėlę, pasidžiaugsime jūsų darbeliais.
Kadangi šis laiškas skirtas visai savaitei tai prisegame ir šiek tiek užduotėlių, nebūtinai visas užduotėles atlikti (darbo turėsite besiruošdami Velykoms), pasirinkite, kurias norėsite.
Čia užduotėlė nepriešmokyklinukams. Nuspalvink margutį.

Prieš pietų miegą arba vakare galite paskaityti pasakėlę.

PASAKA apie kiškius, kaip jie važiavo margučių dažyti.

Miške, ant upės kranto gyveno penkios kiškių šeimos. Ne visos viename urve, bet kiekviena savame. Kiekviename urve gyveno tėtis, mama ir keli kiškučiai.
Kai sniegas miške ir laukuose sutirpo, atbėgo kiškiai į miško aikštelę pasitarti.
— Uuu! — šaukia vieni.
— Uuu! — šaukia kiti.
— Kalbėkit po vieną! — pasakė seniausias kiškis Žilius, visų kiškių vadas. — Kas nori kalbėt, tepastato stačiai ausis! Tuoj ir atsistojo šimtas ausų.
— Striukis pradės kalbėt!
— Žiliau, sakei man surast laivą, aš suradau. Galim eit ir plaukti į kitą upės krantą.
— Ir aš radau laivą! — sušuko antras kiškis Žvairakis.
— Gerai, plauksim į darbą. Nėra laiko kalbėtis, kas norėjo ko paklausti, galės po darbo užeit į mano urvą. O dabar Striukis ir Žvairakis bėgs pirmi ir paruoš savo laivus.
— Uuuu! — sušuko abu kiškiai ir nubėgo paruošt laivų. Ant kranto tupėjo dvi antys. Abi baltos, riestomis uodegomis, raudonais plačiais snapais ir raudonomis kojomis. Prašo ančių kiškutis:
— Pervežkit mane į kitą krantą. Aš noriu parodyt visiems kiškiams, koks geras mano laivas.
— Gerai, — sako antys, — lipk į laivą.
Abi suplaukė greta viena antros, Striukis ant vienos anties nugaros atsistojo pirmutinėmis kojomis, ant antros užpakalinėmis ir plaukia. Jau ir kiškiai atėjo. Pamatė Striukį.
— Puikus laivas! — sako Žilius.
— Puikus laivas! — sako visi kiškiai.
Staiga, pliumpt!
— Gelbėkit! — šaukia mūsų Striukis.
Na, kas atsitiko?
Ogi, viena antis pamatė varlę savo pusėje, kita — savo. Abi pasuko varlių gaudyt, ir Striukis įkrito į upę.
— Gelbėkit! — šaukia vargšas Striukis.
Netoliese, krūmuose Žvairakis buvo paslėpęs savo laivelį, tikrą — su irklais. Šoko į jį, prisiyrė prie Striukio ir ištraukė už ausų iš vandens.
— Pavojinga plaukt Striukio laivu, — pasakė vadas. — Plauksim Žvairakio laivu.
Ir taip perplaukė kiškiai į kitą upės krantą Žvairakio laivu. Čia buvo daug išpurusių kelmų. Kiškiai prinešė į juos vandens, užmaišė dažus, iškasė iš samanų paslėptus kiaušinius ir ėmė dažyti.
O kažkur toli toli, miško pakraštyje, gyvena Velykė. Ji ištisus metus nuo ryto iki vakaro margina taip pat margučius. Velykų naktį geroji senolė sudeda margučius į vaškinį ar cukrinį vežimaitį, pakinko į jį kiškius ir veža vaikams. Stebuklingą Velykų rytą kiekvienas vaikas ant palangės ar po lova randa po gražų margutį. Tik, deja, pačios tetulės Velykės iki šiol niekam nėra tekę pamatyti”.

KITĄ SAVAITĘ RAŠYSIME VĖL JUMS LAIŠKĄ, NES MES JŪSŲ LABAI LABAI PASIILGOME.

Pažadinus , kas buvo užmigdyta,
Velykų saulė patekėjo rytą.
Prikėlė žolę, medį, plukės žiedą
Ir vis linksmiau po aukštą dangų rieda.
Gražaus ir džiugaus šv. Velykų ryto!

KUO GERIAUSI LINKĖJIMAI
AUKLĖTOJOS IRENA, DAIVA IR NYKŠTUKAS.

 

2020 m. kovo 30 d.

LABAS RYTAS MŪSŲ MAŽIEJI, 

Labas rytas IGNE, Labas rytas JUSTINA , Labas rytas LUKNE, Labas rytas KAMILE, Labas rytas JOGAILE, Labas rytas DOMINYKAI Labas rytas RUSNE, Labas rytas VILIJA, Labas rytas AUSTĖJA, Labas rytas NEITE, Labas rytas ARONAI, Labas rytas ŽYGIMANTAI, Labas rytas LUKAI, Labas rytas MANTAI, Labas rytas ARMANDAI, Labas rytas MAJAU, Labas rytas GUSTAI, Labas rytas visiems seneliams ir tėveliams ! (jūs mūsų artimiausieji pagalbininkai, kurie perskaitys šį laišką vaikučiams ir padėsite atlikti kai kurias užduotėles – kai ką jie jau moka ir tegul eilėraštukus kartoja su jumis, leiskite jiems pabūti jūsų ,,mokytojais“ 🙂 ).

Šiandien mes auklėtojos IRENA , DAIVA ir NYKŠTUKAS sveikinamės su jumis iš namų ir siunčiame jums laišką. Tikriausiai dar nepamiršote mūsų ryto dainelės – tad pasisveikinkim:
Labas rytas akytės, – (rodo akytės)
Labas rytas ausytės,- (rodo ausytės)
Labas rytas rankytės, – liečia rankytės)
Labas rytas kojytės,- (liečia kojytės)

Akytės žiūri,
Ausytės klauso,
Rankytės ploja- (ploja)
Kojytės trepsi – (trepsi)
Štai ir aš jau pabudau (iškelia rankas į viršų).

Štai ir pabudom, o dabar išsiskaičiuokim ir paskaičiuokim:

Sėdi nykštukas ant kelmuko ir skaičiuoja akmenukus:

1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17. Ir atgal
17,16,15,14,13,12,11,10,9,8,7,6,5,4,3,2,1.

O dabar paklausykime eilėraštuko apie pavasarį:

ŽEMĖ BUNDA
Parnešė pavasarį
Paukščiai ant sparnų,
Supasi ir blaškosi
Vėjas ant sparnų
Gulbinų karietos
Debesų keliuos
Paukščių takas tiesias
Po tingios žiemos.

Parnešė pavasarį
Paukščiai ant sparnų,
Supasi ir blaškosi
Vėjas ant sparnų
Gulbinų karietos
Debesų keliuos
Paukščių takas tiesias
Po tingios žiemos.

Pirštų pratimas: 
Vaikai paliečia po vieną savo rankos pirštelį; sulig žodžiais ,,na o čia erelis“ – rankeles sukryžiuoja prieš save, imituoja sparnelius; sulig žodžiu ,,greit“ – rankeles paleidžia ir slepiasi už nugaryčių.

DEŠIMT PAUKŠČIŲ TUPI

Dešimt paukščių tupi
Suskaičiuot mums rūpi;
Šitas paukštis – žvirbliukas,
Šitas paukštis – nykštukas,
Šitas paukštis – strazdelis,
Šis – perkūno oželis,
Šitas paukštis – gegutė,
Šitas paukštis – kukutis,
Šitas paukštis – dagilis,
Šitas paukštis – kikilis,
Šitas paukštis – kielė,
O šis – volungėlė.
Na o čia erelis piktas ir plėšrus, – sukryžiuoja rankeles prieš save
Greit paukšteliai į namus!

Jeigu prisimenate dainelę, tai padainuokime (o gal tėveliai jums padės padainuoti, juk kartu visada smagiau dainuoti)

,,Pam pam puri“

Pam pam puri, pam pam puri, kur ta kregždė lizdą turi?
Po pakraige, po pakraige kregždė lizdą krėsti baigia.
Pam pam puri, pam pam puri, kur varnėnas lizdą turi?
Inkilėly, inkilėly, kur vaikučiai jam įkėlė.
Pam pam puri, pam pam puri, kur ta pempė lizdą turi?
Iš žolelių, iš šakelių veja lizdą tarp krūmelių.
Pam pam puri, pam pam puri, kur tas gandras lizdą turi?
Ant klojimo, ant klojimo senas ratas nuo vežimo.
Pam pam puri, pam pam puri, kur gegutė lizdą turi?
Gegė lizdo neturėjo, mūs ratelis subyrėjo.

Paklausykim audio įrašo :

užsimerkim ir vieną minutę tyliai paklausykim, po to pasakykit tėveliams, kokius garsus girdėjot, ką primena tie garsai.

Padainavom, paklausėm paukštelių čiulbėjimo, paklausėm kaip bunda gamta, kaip upelis čiurlena, o dabar pažiūrėkim, gal jau kokį paukštelį matėm pro langelį?

VIEVERSYS

Čiru viru, pavasaris –
Bėkit vaikai į pašalius,
Duobeles kasiokit
Akmenėlius rankiokit.

PEMPĖ

Klyvis, klyvis, Kas iš manęs pasidyvys?
Kiaušinėlius dėsiu
Vaikelius perėsiu

VARNĖNAS

Grįžau, grįžau, grįžau
Buvau, buvau, buvau
Teisybė – čia, čia, čia
Išlėksiu, išlėksiu, išlėksiu
Eik,eik, eik…

LAKŠTINGALA

Jurgiuk, Jurgiuk,
Kinkyk, kinkyk, kinkyk,
Važiuok, važiuok, važiuok,
Patepk, Patepk, Patepk,
Paplak, paplak, paplak,
Greičiau, greičiau, greičiau,
Trauk, trauk, trauk,
Sustok, sustok, sustok,
Tprrrrrrr! Tprrrrr! Tprrrrr!

GEGUTĖ

Ku – kū!
Duos kiškis taukų!
Patepsi ratus!
Važiuosi metus!

GANDRAS

Klė, klė, klė,
Man varlė!

Kartu su paukšteliais giesmininkais pavasarį budina ir žemė. Kalasi žolytė, artėja pati gražiausia pavasario šventė VELYKOS.

Tad belaukiant Velykų pats laikas jau pasisėti VELYKINĘ ŽOLYTĘ ( paprašysime tėvelių , kad padėtų tai padaryt).

Ir jeigu pavyks pasigaminkite VERBĄ – šis sekmadienis jau – VERBŲ SEKMADIENIS.

TAIGI IMKIMĖS DARBO!


KAIP PASIGAMINTI VERBĄ? NEBŪTINAI TOKIĄ, GALIMA PASIGAMINTI IR KITOKIĄ, KOKIŲ TIK PRIEMONIŲ TURĖSITE NAMUOSE.

VERBŲ PUOKŠTĘ GALITE IR NUPIEŠTI. 

ČIA MES TOKIAS DARYDAVOME DARŽELYJE – TUR BŪT PRISIMENATE?

Mums prisireiks keletą spalvų krepinio (gofruoto, traukto) popieriaus, žirklių, lipnios juostelės, pagaliuko-iešmuko, siūlo.

Sukarpome net neišlankstydami popieriaus ruloniuką gan plačiomis juostelėmis (maždaug 7 cm) . Skersai gabalėlius sukarpome siaurom juostelėm ir apvyniojame pagaliuką. Štai ir viskas!

ŠTAI IR DŽIAUGIAMĖS SAVO PASIGAMINTA VERBA. NEBŪTINAI GAMINTI TOKIĄ, GALIMA PASIGAMINTI IR KITOKIĄ, KOKIŲ TIK PRIEMONIŲ TURĖSITE NAMUOSE. GALIMA VERBĄ IR NUPIEŠTI 🙂 .

Gražaus ir spalvingo verbų sekmadienio- kad niekas nesuspėtų išplakti Jūsų su verba 🙂

ATSIŲSKITE NUOTRAUKĄ kaip pavyko pasigaminti verbą. Nuotraukas galite siųsti mums auklėtojoms į Messenger, vėliau padarysime parodėlę, pasidžiaugsime savo darbeliais.

O čia tikroji verba iš kadagio:

Senu papročiu anksti atsikėlusieji plakdavo verba miegalius, sakydami: „Verba plakė, linksmai sakė, nedėlioj – Velykos”. Arba: „Ne aš plaku, verba plaka, ar žadi margutį?”

Kadangi šis laiškas skirtas visai savaitei tai ir užduotėlių jums bus daugiau – mes jau DIDELI!

Jeigu vieną dieną paskyrėte pasisėti žolytę, tai kitą dieną darykite, pieškite verbą (visko nedirbkite per vieną dieną- pavargsite).

Prieš pietų miegą arba vakare galite paskaityti pasakėles , jas taip pat prisegėm. Žinau, kad turite ir savų mėgstamų knygelių ir pasakėlių tad skaitykite.

Pasakėlė- Kaip sraigė vėl pradėjo džiaugtis

Pasakėlė – Peliukas ir Pieštukas

Po pietų arba kai visi jums svarbūs darbeliai bus atlikti ( su mylimais žaisliukais pažaidę, juos padėję į vietą, kokį filmuką pažiūrėję, susitvarkę) galima imtis ir kitų darbų. NEPAMIRŠKIME LAVINTI RANKELĘ.

SIUNČIU KELIAS UŽDUOTĖLES, JEIGU NEBUS KUR ASTISPAUSDINTI, GALIMA UŽDĖJUS LAPĄ ANT EKRANO NUSIKOPIJUOTI, ARBA GALIMA IR ŽIŪRINT Į EKRANĄ PERSIPIEŠTI.

Surandame ir perskaitome

Mažos raideles-nesuklysk

Linksmoji varlyte

Linksmieji zuikuciai

Katinėlio sapnas

NE priešmokyklinukams prisegame lengvesnių užduotėlių :).

KUO GERIAUSI LINKĖJIMAI NUO MŪSŲ. KITĄ SAVAITĘ RAŠYSIME VĖL JUMS LAIŠKĄ, NES MES JŪSŲ LABAI LABAI PASIILGOME. TAIP PAT MŪSŲ FACEBOOK GRUPĖJE LAUKIU NUOTRAUKŲ IR PASISAKYMŲ KAIP SEKASI JUMS.

Tau ir visai tavo šeimai gražaus VERBŲ SEKMADIENIO .

AUKLĖTOJOS IRENA , DAIVA IR NYKŠTUKAS.