2020 m. balandžio 6 d.

 

Išsiritinėjęs prijuostėj,
Vandeny virintas,
Vaško lašeliais kaitriais
Nuraškytas,
Protėvių lemties raštais
Išdabintas,
Juodalksnio žievės rašalą
Lukštan įgėręs
Želmenėlių gultan
Įsitaiso margutis.
Šilumos delnai
Švelniai liečia skruostus…
Atgaiva…
Pumpurui
Rasą nušluostęs
Praviro lango
Užuolaidą
Plevena
Velykų vėjas.
(R. Mockeliūnienė)
Greitai bėga laikas..praėjo dar viena savaitė. Užtekėjusi saulė vis dažniau dirsteli pro pilkšvus debesis. Vis meiliau šiltais spinduliais glostinėja žemę. Žemelė atlyžta, sušyla. Praskleidžia pernykšcio savo apdaro skvernus. Vis širdingiau šypsosi, kasdien vis labiau puošdamasi. Prisikėlimo žalią verbą paklojusi, žydėjimą priešais šv. Velykų dieną kraudama. Miškai patiesia kilimus žibuoklių. Saulėkaitoje snieguolės galveles kelia lyg saulei šypsotųsi. Ir skamba. Tyliai tyliai. Netriukšmaudamos. Kad nepažadintų to, kuris užgesęs. Kurio atgimstant laukiam. Paslaptingas džiaugsmas širdyje pasklinda. Kyla saulė. Kaip malda.. Kaip Vaikas šv. Velykų rytą, šypsodamasis, margučius išvydęs…
Sako reikia į širdį įsileisti pavasarį, o mes įsileiskime žmones į savo širdis sveikindami ir džiaugdamiesi vienas kitu, tada ir širdyje bus pavasaris.Negaliu tiesiog paprastai parašyti užduočių jūsų vaikams. Man atrodo, kad dalindamasi su jumis savo mintimis pirmiausia išmokstu aš pati..dalintis geru žodžiu, tais jausmais, mano širdyje, galvojant apie jūsų Vaikus. Tad…

Sveiki Vaikai,

Tai aš, jūsų, Nykštukas. Labai dėkoju jums, už jūsų darbelius. Dabštuoliai jūs mano. Darbeliai labai gražūs. Ir aš iš jūsų daug išmokau. Ačiū!!!
Liko tik savaitė laukti ponios Velykės. Velykos- tai kiaušinių dažymas, jų ridinėjimas ir linksmiausia dalis- Bukynės. Bukynės, vaikai, tai kai vienas laiko kiaušinį, o kitas daužia kitu kiaušiniu.Neužmirškite, būtinai pakvieskite visą savo šeimynėlę, pabukinėti.Tėveliai jums padės.

Margučiai
Kaip margutis rieda saulė
Per nušvitusį pasaulį.
Kaip margutis mėnuo rieda,
O žibutė skleidžia žiedą.
Kaip margutis rieda žemė,
Kaip margučiai mes visi-
Su kepurėm, be kepurių,
Apsiavę ir basi.
Rid rid rid margi margučiai,
O čia čia maži vaikučiai-
Jei margučiai neriedės,
Ir vaikučiai nedidės!

Vaikai, atsimenat, prieš Velykas visi atsinešdavome “išpūstų” kiaušinių. Tada paimdavom dažų (guašo, akvarelės), iešmelių, teptukus ir nudažydavome. Dabar tokią užduotėlę, prašau, padarykite namie. Tėveliai irgi labai nori išmokti, parodykite jiems kaip daryti. Kai išdžius dažai, per kiaušinio galuose esančias skylutes, perverkite virvelę ir pakabinkite ant šakelių. Bus puikus papuošimas Velykoms. O kol jūs darysite darbelį, paklausykite pasakos apie..Kiaušinį.

Buvo vienąsyk
Kiaušinis.
Bet ne paprastas-
Auksinis.
Oi koks tvirtas,
Oi koks kietas!
Na, žodžiu-
Iš aukso lietas!
Vis didžiavosi
Kiaušinis:
– Aš ne paprastas-
Auksinis!
Žebenkščiukų
Ritinėtas.
Ir visai
Nesužemėtas!
Šeško griebtas,
Varnos pultas,
Likęs sveikas,
Nesukultas.
O, todėl,
Kad aš auksinis,
O ne paprastas
Kiaušinis!
Tyli paprasti
Kiaušiniai.
Ką daryti-
Ne auksiniai,
Sudėti
Į seną rėtį
Raibei parinkti perėti.
Užsimanė
Ir auksinis
Būti perimas
Kiaušinis!
Sako Raibei:
– Jei norėsi,
Aukso gaidį
Išperėsi,
Nes pati matei,
Kiaušinis
Aš ne paprastas-
Auksinis!
…Pasipūtus
Tupi Raibė.
Kur tau!- peri
Aukso gaidį!
…Jau trečios
Savaitės galas.
Dvylika
Viščiukų kalas.
Ir visi
Ne iš auksinių,
Paprastų baltų
Viščiukėliai
Išperėti,
O višta
Dar tupi rėty,
Nes labai jau
Nori Raibė
Išperėti
Aukso gaidį!
…Patupėjo
Ligi ryto:
Nieks daugiau
Neišsirito-
Likęs gūžtoje
Kiaušinis
Buvo šaltas
Ir auksinis,
Nes per tvirtas,
Nes per kietas,
Nes- deja!-
Iš aukso lietas…

Vaikai, gal galite man iškirpti, nupiešti, išlankstyti Vištelę ir penkis kiaušinius. Skaičiuokite, kad būtų penki, nes Vištytė labai norėtų penkių spalvotų, margų kiaušinėlių Velykoms. Gal ir eilėraštuką išmoksite, o paskui man pasakysite:
Raibutė Velykoms kiaušinį padėjo.
Didžiavosi juo, nes iš gaidžio girdėjo,
Kad tas jos stipruolis pavirs margučiu
Margučių bus daug, ir vaikai eis lenkčių…
Visi kiaušinius ir ridens, ir daužys.
Raibosios margutis- tikra geležis!
Ne vieną jis taukštels smailiuoju galu.
Ir pats išdidžiai pasiris po stalu!
O dabar laikas pasimankštinti. Ėjo Vištelė, pametė plunksnelę. Jei turite tikrą plunksnelę puiku, gal balioną, lengvą pūkelį ir stenkitės kuo ilgiau pūsdami, išlaikyti ore. Žaidžia visa šeima! Puiku!
Gal keliaukime į mišką. Išsiskaičiuokime visi, kas su manim:
Uda, uda, udada
Eina kiškis su lazda. Per miškelį, per laukus
Eina kiškis pas vaikus.

Eime pasivaikščiosim. Žiūrėkite, ar tik ne kiškis? Tikrai, Kiškis! Eina pas ponią Velykę. Paklausykime, kiškis kažką mums pasakoja.

Kažkur toli, toli, miško pakraštyje, gyvena ponia Velykė. Ji ištisus metus nuo ryto iki vakaro margina margučius. Velykų naktį geroji senolė sudeda margučius į vaškinį ar cukrinį vežimaitį, pakinko į jį kiškius ir veža vaikams. Stebuklingą Velykų rytą kiekvienas vaikas randa po gražų margutį. Tik deja, pačios tetulės Velykės iki šiol niekam nėra tekę pamatyti.
Velykų kiškis
Eina kiškis takučiu
Su pintiniu krepšeliu.
O krepšelyje margučiai
Duos kiškelis jų vaikučiams.
Kiekvienam dalins po vieną
O Velykų šventės dieną
Būtų linksma ir smagu
Su kiškučio margučiu.
Pasidarykite, vaikai, Velykinį kiškutį. Nesvarbu, galite nulibdyti, nupiešti, nuspalvinti, iš siūlų padaryti, kad padėtų Velykei atnešti jums dovanų.
Pavargom nuo darbų. Patogiai įsitaisykite, pakvieskite seses, brolius, tėvelius, aš jums paseksiu pasaką apie Svajonę..Kiaušinio svajonę..


Yra sakoma: jei labai tiki savo Svajone, jinai būtinai išsipildys. Bet,dar yra sakoma: jei kažkam papasakosi savo svajones, jos deja- neišsipildys. Ar tikit tuo? Aš net nežinau.. ar aš tuo tikiu, bet dažniausiai savo svajonių neatskleidžiu.. gal visdėlto tikiu, ir giliai giliai širdyje tikiuos jos neliks tik svajonėmis. Tad, savo svajonių negaliu papasakot Jums, bet galiu papasakot, apie ką svajoja kiekvienas kiaušinis.. Artėja šventė- šventos Velykos..Tad, kartą..
Gyveno Kiaušinis. Ir turėjo jis svajonę- tapti Velykiniu kiaušiniu. Savo svajonę laikė paslėpęs giliai giliai kelnių kišenęje ir tik kartais ją išimdavo ir grožėdavosi. Jo močiutė Kiaušinienė sakydavo: “Jeigu nori, kad tavo svajonė išsipidytų, kiekvieną rytą galvok apie ją ir niekam apie ją nepasakok”.
Labai gaila, bet močiutės Kiaušinienės jau nebėra. Ją kažkas suvalgė su lašinukais ir agurkėliais. Kas gali žinoti, galbūt lašinukai ir agurkėliai ir buvo jos svajonė. Kaip ten bebūtų, močiutės išmintingi žodžiai nepasimiršo. Kas rytą Kiaušinis išsiimdavo savo Svajonę, žiūrėdavo į ją ir glostydavo. Taip kelnių kišenėje Svajonė ir gyveno.
Išaušo saulėta pavasario diena. Oras buvo šiltas, ir Kiaušinis išėjo pasivaikščioti į laukus. jis ėjo švilpaudamas, dairydamasis į žydrą dangų, rankas laikydamas kišenėse. Taip jis vaikščiojo, dainavo ir džiaugėsi pavasariu visą dieną, o kai grįžo į namus ir norėjo pasigrožėti savo Svajone- kišenėje jos nerado. Ir tik dabar jis pamatė, kad kelnių kišenės saga atsegta. Atsiminė, jog visą dieną laikė rankas kišenėse, o paskui pamiršo užsegti sagą. Galbūt todėljo Svajonė iškrito ir pasimetė kažkur toli laukuose. Dvi dienas vargšas Kiaušinis liūdėjo. Dvi dienas jo namuose lijo lietus, nors už lango švietė saulė. O trečią rytą atsitiko stebuklas. Vos tik Kiaušinis pabudo, jis pajuto, kad guli ne savo

lovoje, bet didelėje lėkštėje ant stalo. Šalia jo buvo daug velykinių kiaušinių, išmargintų įvairiais raštais ir spalvomis. Jie pasirodė esą labai mandagūs.
– Labas rytas, broluži,- pasveikino jie.
-Koks aš jums brolužis?- nustebo Kiaušinis. – Jūs gi visi tokie gražūs, išsipuošę, o aš visai paprastas.
– Nejuokink žmonių,- atsakė storas svogūnų lukštais dažytas kiaušinis.- Verčiau pažvelk į save.
O! Neįtikėtinų dalykų atsitinka pasaulyje. Paprastas Kiaušinis pamatė save dailiai išmargintu gražiausiais raštais. Dabar jis ne paprastas, bet Velykinis Kiaušinis. Jis taip apsidžiaugė, kad net pašoko ir vos neiškrito iš lėkštės.
– Tu broluži, nešokinėk taip aukštai,- draugiškai įspėjo jį storasis kaimynas.- Velykiniams kiaušiniams pavojinga sportuoti.
Velykinis Kiaušinis jautėsi laimingas. Jam atrodė, kad jis galėtų tapti ne tik gimnastu, bet ir kosmonautu. Tačiau jis buvo gerai išauklėtas ir mandagus, todėl savo kaimynui maloniai tarė:
– Ačiū tau, broleli.
Teisi buvo močiutė Kiaušinienė, sakydama, kad je tu savo Svajonę pamilsi kaip patį save, tai ji apsigyvens tavyje. Ir jeigu kartais ji iškristų tau iš kišenės, tu ją atrasi savo širdyje. Tad, jeigu labai tiki savo Svajone, jinai būtinai išsipildys.
Iki pasimatymo Vaikai! Lauksiu Jūsų darbelių, eilėraščių, dainelių, margučių nuotraukų. Šv. Velykos jau visai arti. Pasistenkime kartu..
Jūsų Nykštukas

 

2020 m. kovo 30 d.

Pavasaris sieloje šventę atneša
Žibuoklių akelėm, žilvičių šakelėm,
Karklų pūkuotais kačiukais gražiais.
Į verbų puokštę įpina kadagių,
Kad puokštė būtų graži-
Ją perriša kaspinėliu ar siūlu linų.
Ir eina į bažnyčią žmonės būriu,
Verbų rytą pašventint verbų,
O grįžę į namus, skuba su ja paliesti visus
“Ne aš plaku, verba plaka,
Už savaitės bus šventos Velykos”
Taip džiaugsmingai primena visiems
Šitas gėrio lašas iš praeities,
Tos amžių gilumos, iš mūsų prosenelių
Perdavimo būsimoms kartoms
                                                              /B. Silevičienė/                            

Sveiki, mūsų brangieji Vaikai ir Tėveliai,

atrodytų pralėkė visai nedaug laiko,bet mes jau Jūsų pasiilgom. Kadangi mūsų bendravimas su vaikais dabar tik toks, pabūkite ta jungiamoji grandis tarp mūsų. Skirkite mums savo laiko. Tas laukimas, nerimas, nežinomybė ir tikėjimas kad viskas bus gerai lai “neįkalina” mūsų, bendraukime kartu. Mes žinome, kad Jūs patys esate kūrybingi ir gabūs, kad esate nuostabūs tėvai, tad dalinkimės savo kūrybinėmis idėjomis, mintimis ir darbeliais.

Kurkite, pieškite, lipdykite kartu su savo vaikais. Tam nebūtinai reikia daug įmantrių priemonių tik geros nuotaikos ir fantazijos. Prisiminkime savo vaikystę tiek nedaug mums reikėjo, o sugalvodavome tiek daug. Fotografuokite, filmuokite, fiksuokite visas akimirkas, o kai baigsis karantinas turėsime daug gražių parodėlių.

Labai tikimės Jūsų supratimo, geranoriško požiūrio, aktyvaus darbo kartu, geros nuotaikos ir bendradarbiavimo vieniems su kitais.

Artėja didi šventė mūsų širdyse šv. Velykos. Už savaitės bus Verbų sekmadienis. Tai pasiruošimas, laukimas ir viltis. Seniai jau mes visi turėjome tiek laiko neskubant pabūti su šeima, tvarkytis, švarintis, puošti namus ir laukti stebuklo- šv. Velykų. Sveikatos ir geros nuotaikos Jūsų šeimoms.

O dabar laiškas jūsų Vaikams…

Pabudau kai saulutė tekėjo
Miškams rausvą žarą dovanojo,
Spindulėliai per medžių draugiją-
Skubėjo į žemę, žadino
Gėles ir žolę iš miego,
Skubėdama perlų karolius surinkti,
Kad naktį žvaigždelės naujų pribarstytų.
Paukšteliai giesmelėmis sveikino rytą,
Mėnuo slėpės už debesėlių kalnų
Pabaigęs naktinę sargybą miegojo,
O debesys plunksniniai plaukė padange,
Žadėdami giedrą ir saulę,
Žmonėms džiugindami sielą..

Sveiki, Vaikai. Tai mes Daivutė, Albina ir mažasis Nykštukas, kuris mus aplankydavo kiekvieną rytą. Kadangi jums dabar atostogos ir nereikia į darželį, tai mes ir Nykštukas rašys jums laiškus. Paprašysim, kad jūs atliktumėt užduotėles, deklamuotumėt eilėraštukus, dainuotumėt, klausytumėt pasakų. Žinau paslaptį, prieikit arčiau tyliai pasakysiu..Nykštukas jų labai daug žino..O jūsų tėveliai prižadėjo jūsų klausyti ir visur jums padėti.Ir mes jums padėsime, nes mylime jus.Patogiai atsisėskite..Taip taip visa šeima..ir..Pirmasis Nykštuko laiškas..

Labas rytas Jokūbai, labas rytas Esmile, labas rytas Martynai, labas rytas Kajau, labas rytas Arminai, labas rytas Miglute, labas rytas Ievute, labas rytas Luknyte,labas rytas Indrute, labas rytas Izabele, labas rytas Kajau, labas rytas Ugnyte, labas rytas Domile, labas rytas Ieva, labas rytas Markuti, labas rytas Jokūbai, labas rytas Nojau. Pasisveikinkim visi kartu kaip mes darželyje sveikinamės:

Labas rytas akytės,
Labas rytas ausytės,
Labas rytas rankytės, labas rytas kojytės
Akytės žiūri,
Ausytės klauso,
Rankytės ploja (paplokime kartu)
Kojytės trepsi (patrepsėkime kartu)
Štai ir Aš jau atsibudau. (pašokime į viršų)

Ar tikrai visi pasisveikinom. Nieko nepamiršom. Ar galėtumėt vaikai dabar suskaičiuoti kiek žmonių yra jūsų namuose? Kiek mergaičių? Kiek berniukų? Suskaičiavote? Šaunuoliai

Pakvieskite ir tėvelius ir pasveikinkit rytą kartu:

Tyra kaip saulė
Tvirta kaip uolos akmuo
Skaidri kaip krištolas
Tokia turi būti mano siela
Ir diena bus nuostabi.

Dabar vaikai išsiskaičiuokime kas deklamuos eilėraštį Verbų sekmadienį.

Ėjo zuikis per kemsyną
ir įklimpo į pelkyną
Duokit zuikiui letenėlę
ir ištraukit padarėlį
Viens, du, trys-
zuikis ačiū jums sakys.

Kadangi jau šį savaitgalį Verbų sekmadienis, tai pasidžiaukime juo. Atsimenat vaikai, grupėje visada prieš Verbų sekmadienį darydavome verbas. Imdavome krepinio, spalvoto popieriaus, vytelę, klijų, žirkles ir pasidarydavome jas. Dabar padėkite tėveliams su jumis kartu sukurti spalvotą verbą šventei.O štai jums ir žodžiai, kas man juos pasakys? Labai lauksiu

Auga verbelė ant didžio dvarelio,
Ant tos verbelės drabnos šakelės,
Ant tų šakelių platūs lapeliai,
Ant tų lapelių gaili raselė.

Žinau, kad jūs patys nuostabiausi vaikai, tikrai padarysite tokią lengvą užduotėlę. O kad rankų pirštukai sušiltų ir būtų miklūs pažaiskite pirštukų žaidimą:

Penki žmogeliukai į mišką įšėjo
Velykų zuikutį pagaut jie norėjo
Pirmasis- lyg statinė- storas
Vis murmėjo po truputį:
– Kur pagausim tą zuikutį?
Sušuko antrasis:
– Matau, matau, aš jį surasiu
O trečiasis- rudaplaukis ilgšis- klykė
ir sakė:
– Nematau aš jūsų zuikio
Ketvirtas tarė:
-Kvaila zuikio mums ilgiau ieškot,
Jau noriu aš namo klampot.
Na, o mažylis atkaklusis
(jau šito niekas iš jo nesitikėjo)
Pagavo zuikį ir parnešė jį į namus,
Linksmų Velykų mums visiems jis palinkėjo.

Darydami darbelius dainuokite. Išmokinkite ir tėvelius mūsų dainelių. Juk smagu kai visa šeimyna dirba ir dainuoja.

Prie upelio šaltinėlio
Prisiskyniau katinėlių.
O kad jie gyventų sočiai,
Aš juos pamerkiau ąsoty.
Pasižiūriu kitą dieną,-
Jau kačiukai nori pieno.
Katinėliai katinai,
Pamaitinsiu būtinai.

Saulutė kyla vis aukštyn, šildo žemę, pažadino daigą, žolę, medžio pumpurą. Kaip jums, vaikai nupasakoti pirmos išdygusios žolytės kvapą, stiebelių lankstumą, želmenėlių trapumą? Prisiminkime kaip mes grupėje sėjome želmenėlius. Kaip laukėme jų pirmųjų daigelių pasirodymo. Ėmėme indelius, įpildavome truputį žemės ir pasėdavome. Va jums ir užduotėlė. Pasisėkite namie ir iki Vėlykų sužaliuos. Bus kiaušiniukams minkštas patalėlis. Tik neužmirškite palaistyti. Juk laukiame stebuklo- šv. Velykų.

O kol jūs dirbsite, visa šeima, paklausykite pasakos apie Mergelę.

 

Kadais, labai seniai, Šventuos žolynuos, girioj plačioj, gyveno Mergelė- skaisti kaip uogelė ir panašėjo ji į miško fėją, ar į tyrą karalaitę. Ji dažnai keliaudavo miškais, nardydavo tankiose medžių lajose ir svajodavo kaip sutiks žibančią Meilės paukštę. Dar seniai seniai, kai ji buvo maža mergaitė, senelis pasakodavo, kad toli kalnuose gyvena žydra paukštė. Jos sparnai mėlyni, galva tviska grožiu ir ramybe, kurią vainikuoja auksinė karūna. Ją visi šaukdavo Mėlyna Paukšte. Žmonės kalbėdavo, kad tam, kuris ją pamatydavo, imdavo šypsotis laimė- meilė begalinė aplankydavo. Tokios paukštės tad ir ieškojo tyroji mergelė.

Vieną dieną šitaip jai bemąstant ir vaikštant šventais miško takeliais, atsitiko keistas dalykas, netikėtai ji žolynėliuose, prie pat upės, pastebėjo mėlyną kiaušinį. Stebėjosi mergelė jo dydžiu, jo spalvų įvairove, ir darėsi smalsu kas jo viduje gyvena. Paėmė ji tą kiaušinį į rankas, paglostė, tyliai nusišypsojo ir patraukė link savo namų. Parėjusi aptaisė žydrąjį kiaušinį žalumėliais, o pati atsisėdo šalia ir laukė.

Atėjo naktis, sužibo viena žvaigždelė, pasirodė kita, iš už medžių išlindo mėnulis ir pašvietė į jos veidelį, nutvieskė šiltu sidabru mėlynąjį kiaušinį. Nežinia kiek laiko praėjo, tačiau atsitiko keistas dalykas- kiaušinis sujudėjo ir pasigirdo tyli daina. Mergelė sukluso, pakreipė veidelį link sklindančio garso ir pamatė, jog iš kiaušinio išdygo mažas medelis- toks tiesus tiesus, su mirgančiais lapeliais, o po juo tupėjo mėlynoji paukštė ir giedojo, ir ta giesmė virpino mergelės sielą, nes daina bylojo apie šalimais sėdinčią mergelę ir laimę josios širdyje,šnekėjo apie tyrą sielą ir apie tai, jog meilė esti kiekvieno žmogaus širdyje.

Staiga mergelė ėmė ir suprato, kad jai nebereikės klajot vienai miškais, kad jos širdelėje gyvena ištisos platybės, kad jos namai čia ir dabar, kad josis laimė priklauso tik nuo jos. Ji nusišypsojo visa tai supratus, nusilenkė paukštei ir daugiau niekada neabejojo savimi, meile, gėriu ir tyrumu, tikėjimu jo visa kas išsvajota pildosi. Kad Meilė ir Šeima yra ne už jūrų marių, kad yra visai čia pat ir telaukia mūsų visų širdies palytėjimo.

O dabar kai darbelius dienos nudirbot, pasidalinkite kaip Jums sekėsi Facebook grupėje, o tada pailsėkite. Jeigu pritrūksite užduotėlių, eilėraštukų, pasakų, parašykite man laišką. Jūsų tėveliai žino mano adresą. Linkiu geros ir kūribingos jums nuotaikos. Iki pasimatymo.

Jūsų Nykštukas