Meniu Uždaryti

6 grupė

2020 m. gegužės 25 d.

Sveiki, vaikučiai,

Štai jau ir baigėsi paskutinis pavasario mėnuo— gegužė. Kaip greitai pavasaris nužingsniavo per laukus, nuplaukė ežerais ir upeliais.
Visą savaitę jūs draugavote ir žaidėte su piemenuku Mykoliuku. Jis labai smalsus berniukas— nenurimo ir nori daug ką sužinoti, pamatyti, išgirsti ir pabandyti… Nykštukas skuba kartu ir kviečia jus visus, mieluosius vaikučius: Ainę, Aleksandrą, Gabrielių, Andrių, Vytę, Miglę, Jorį, Astijų, Estelą, Guodą, Dominyką, Vakarį, Diją, Agotą ir mažąjį Gabrielių.

Pasiėmęs botagiuką
Skuba lekia Mykoliukas
Į sodelį, į sodelį
Pas senelį, pas senelį.
Senelio sodas— tai dosnus
Priims visus svečius.
Štai obelys žieduotos
Ir kriaušės žiedais vainikuotos…


Aukit, žydėkit— jūs vaismedėliai
O mes jau skubame vėlei…
Čyruoja, smuikuoja
Žiogeliai žolėj:
Iš tolo baltuoja
Sode aviliai.

Iš ryto išskrido
Žieduotu taku—
Trys tūkstančiai bičių
Į šimtą lankų.

Pilkosios bitutės gyvena aviliuose. Motinėlė— tai bitė, kuri deda kiaušinėlius. Šeimoje yra tik viena motinėlė ir be jos bitutės negalėtų išgyventi. Bitutės labai darbščios: sugeba visus darbus dirbti neša vandenį, nektarą, renka žiedadulkes ir gamina visiems saldų medutį.

Tai smagiai bitutės lanko
Kvepiančią rasotą lanką.
Tai darbščios bitelės
Medučio prisems—
Po kaušą seneliams
Po šaukštą vaikams.


Geltonuoja pienių jūros
O po jų lapeliais žaliais
Slepiasi boružėlės taškuotais švarkais…


Mažos laumės verpė verpė
Audė, audė, karpė, karpė.
Taikė, dėstė taškelius,
Siuvo, siuvo švarkelius.

Boružėlė kiekvienam krašte vis kitaip vadinam: ji ir Marytė— Katrytė, ir Barbutė.

Barbut, Barbut lėk lėk!
Tavo vaikai rėk, rėk!
Šaukštai, bliūdai nemazgoti
Po staleliu sukavoti (paslėpti).

Maryte, Katryte
Ar bus rytoj
Šilta dienytė?
Maryt, Katryt,
Kada bus giedra?
Rytoj ar poryt?

Tai vis gražūs paklausymai apie orą, mat buvo tikima, kad taip galima spėti orus. Boružėlę deda ant rankos ir sako kelis kartus tuos žodelius: jei boružė nuskrenda— tai bus saulėta diena, jei nenuskrenda— ūkanota… Pabandykite…


Lik sveka, boružėle,
O mes jau skubame namo vėlei.
Takučiu siauručiu su Mykoliuku kartu.

Jau saulutė leidžias
Artyn vakarėlis
Uždengs visą dangų
Tamsus debesėlis…

O vakare mamytės sekė vaikučiams pasakėlę apie boružėlę…

Pievoje, ant nedidelio erškėčių krūmo, išsirito boružėlė. Tiesa, ji dar nebuvo spėjusi parausti, neturėjo juodų taškelių, o svarbiausi, visai nežinojo kaip gyventi.
— Lapeli, lapeli, ką man daryti?
— Pačiulpk erškėčio sulčių, atsigerk rasos lašelio ir siūbuok vėjyje.
Boružė ėmė dairytis aplinkui. Greta vinguriavo takelis, siūbavo žolė. Staiga ji pamatė skrendantį paukštį. Tai buvo žvirblis ir nutarė jį pakalbinti.
— Paukšteli, paukšteli, patark, ką man daryti?
— Skrisk, paieškoti maisto, užvalgysi, po to pastraksėsi, pačirškausi…
— Bet aš nemoku skraidyti…
— Tavo sesės juk skraido!
Vėl dairėsi boružytė kol pamatė skrendantį mažą vabalėlį. Jis dūzgė kone permatomais gležnais sparneliais.
— Vabalėli, vabalėli, patark, ką man daryti?
— Skrisk, pasižvalgysi, užvalgysi ir vėl galėsi tupėti.
— Aš nemoku skraidyti.
— Kaip tu, mano sesė, gali nemokėti? — nepatikėjo skrendanti boružė.
— Sesė, sesė?— džiugiai nustebo boružytė.
— O ką man daryti, sese? Juk aš dar nieko nežinau ir nemoku…
— Aaa… Tu dar visai mažutė. Gerai aš tau padėsiu,— atsakė boružė ir nusileido prie jos. Pagaliau mažoji boružėlė nusiramino, suradusi senąją boružę, kuri nutūpė šalia ir pradėjo ją mokyti…

DARBELIAI
1. Žydintis sodas. Išsikerpame apskritimus iš polietileno su puslytėmis 5- 6 apskritimus. Nudažome jį su guašu ir dedame spalvoto popieriaus lapo( štampuojame). Tai medžių vainikas. Tada nupiešiame medžiams kamienus, na, ir krentančius žemėn žiedlapius.

2. Bitės. Atsikerpame 4cm pločio juostelę geltono popieriaus. Vieną galą priklijuojame taip, kad gautusi bitutei galvytė. Priklijuojame 2-3 siauras juodas juosteles. Kas nereikalinga nukerpame. Sparnelius kerpame iš dvigubai sulenkto melsvo popieriaus. Priklijuojame. Nupiešiame veidelį. Priklijuojame bitei „antenas“.

3. Pienės. Juostelę 5cm pločio geltono spalvoto popieriaus lenkiame pusiau ir susikarpome siauromis juostelėmis. Išsikerpame apskritimą 4cm skersmens ir jį visą apklijuojame tomis susikarpytomis siauromis juostelėmis.

4.Boružėlė. Iškerpame du apskritimus, vieną raudoną, kitą juodą. Raudoną apskritimą perkerpame pusiau ir su skylamušiu padarome skylutes. Ant juodo apskritimo ties viduriu priklijuojame medinį skalbinių sagtuką. Sparnelius boružėlei priklijuojame tik viršuje, (sparneliai lieka laisvi), ten kur priklijuojame akytes ir „antenas“ boružytei.

sėkmės darbe… Silva ir Palmira.

 

2020 m. gegužės 18 d.

Sveiki, mieli vaikučiai

Štai ir prabėgo dar viena savaitė. Ji buvo linksma, graži, na, ir įspūdinga— galėjome pavasarį pasidžiaugti sniegu— lipdyti senį besmegenį, dažyti sniegą, tirpinti, daryti įvairius bandymus. Buvo smagu!
O šį kartą aš, jūsų Nykštukas, norėčiau papasakoti apie piemenukų gyvenimą, o kartu su jais ir pažaisti.
Nuo senų laikų darbas yra gerbiamiausias. Viską žmonės dirbdavo rankomis. Kad ant kiekvieno stalo būtų duonos riekelė, reikėjo dirbti ir vaikams. Ne veltui yra liaudies patarlė „kas nedirba, mielas vaike, tam ir duonos duot nereikia“. Vaikai ganydavo karvytes, avytes ir žąsytes.
Menki rūbeliai buvo piemenėlių, trumpi ploni marškinėliai. Tekdavo ir basiems po pievas braidyti. Oi, šaldavo piemenėlių kojelės nuo ankstyvos ryto raselės, žvarbaus vėjelio, todėl jie prašydavo:
Debesėli pragarėli,
Gudų šalin.
Saulute motule,
Mūsų šalin.

Liūdna būdavo vieniems ganyti— tai užlipę ant kalvelės, susišaukdavo:
Ralio, ralio
Aš vienas ganau.
Ateik ir tu
Mes būsim du.

O, kai susibėgdavo, dainuodavo daineles:
Ganiau karves po kelmyną
Edi— ralio.
Atneš pieno po puodynę
Edi— ralio.
Ėsk, karvute, ko neėdi,
Nepriėsi, bus man bėda,
Ėdi— ralio.
Ganiau karves po kluonelį
Ėdi— ralio
Atneš pieno po pudelį
Ėdi— ralio.

Išalkdavo piemenėliai, todėl susirinkę sausuolių, susikurdavo laužą ir išsikepdavo bulvių. Kol bulvės kepdavo įvairių žaidimų prasimanydavo:
Uda— uda— udada
Eina kiškis su lazda.
Per miškelį, per laukus
Eina kiškis pas vaikus.

Vilkas ir avys
Ganau ganau aveles
Po žaliasias pieveles
Tupi vilkas už tvoros,
Griebs avelę už kupros.

Pažaidę, pavalgę ir priganę gyvulėlius varydavo juos namo:
„Šiu namo galvijukai
Jau pavargo piemenukai.
Ankstų rytą rasa krito
Piemenukai balą brido…“

Na, vaikučiai, išgirdote pasakojimą apie piemenukų gyvenimą seniausiais laikais, gal ir jūs norėtumėte su piemenuku Mykoliuku pabėgioti po pievas, po žalias.

Dideliam name nuo seno
Tėtis ir mama gyveno.
Ir turėjo jie sūnelį,
Ne bet kokį sau bernelį
Šešių metų Mykoliuką
Greitą linksmą piemenuką.

Vos saulutė patekės
Vaiko žadint nereikės
Šoks iš lovos paskubom.
Mausis kelnėm jis trumpom.
Ant galvos kepurė— tėtės didžiulė.
Mykoliukas pro duris į kiemelį išsiris.

Žvilgt tvartelin Mykoliukas
Ten višta gūžtelėj sukas.
Patupės, pamirksės
Kiaušinėlį kol padės.

O Mykoliukui rūpi, ko mama ten tupi?
Kasa žemelę, daro vageles, sėja sėklytes.
Lieja vandenėlį, dygs maži daigeliai…

Tik staiga pradėjo lyti…
Po lietaus visur tiek balų
Bėga daug linksmų upelių
Mykoliukas paskubės
Su upeliuku suspės.

Prie upelio žaliame karklyne
Sraigė namą atrakino:
Sraige, sraige, lėtaeige
Tau greičiau judėti reikia.
— Oi, nelengva takučiu
Nešti namą ant pečių.

Ogi mūsų Mykoliukas
Į ganyklą nukurnės
Avinėlius sužiūrės:
Vedu vedu avinėlius
Po žaliuosius dobilėlius
Avinėlio striuka uodega…

Bet štai jau vakaras arti,
Miegoti greit eis visi.

Jau saulutė leidžias
Artyn vakarėlis.
Uždengė šviesumą
Tamsus debesėlis.
Ateina naktelė
Poilsį nešdama
Rasa sidabrine
Žolelę dengdama…

DARBELIAI

1. Botagėlis. Čia yra svarbiausia darbas su siūlais. Galima suvyti virvelę. Galima iš trijų siūliukų supinti kasytę. Galima su pirščiukais nunerti pynutę. Ir pririšame prie pagaliuko. Štai ir botagėlis.

2. Vištelė. Apsivedžiojame savo mažą rankytę, prikarpome iš spalvoto popieriaus daug daug tokių rankelių. Klijuojame aplinkui rateliu ant tualetinio popieriaus ritinėlio vis aukštyn. Viršuje suklijuojame dvi rankytes ir iškerpę skiauterę uždedame ant vištytės galvos. Iškerpame snapelį ir akytę, ir priklijuojame.

3. Čia vaikai piešiame mamytės ar močiutės daržą. Ką pasėjome, kas ten išdygo ir kas ten auga.

4. Sraigė. Išsikerpame pagal pavyzdį panašias detales ir suklijuojame. Galima sraigę nulipdyti iš plastilino.

5. Avinėlis. Iš storesnio popieriaus iškerpame avinėlio kūnelį (dvi detalės)ir dvi ausytes. Kūnelį suklijuojame, o kojytes užlenkiame į šonus, taip, kad avinėlis stovėtų. Iš vilnos arba vatos pasidarome daug gumuliukų ir jais apklijuojame avinėlio kūnelį.

Sėkmės darbe… Visada galima improvizuoti…

 

Silva ir Palmira

 

2020 m. gegužės 11 d.

Sveiki, vaikučiai,

Nykštukas dėkoja jums visiems už gražiai praleistas žaidimų dieneles, puikiai atliktus darbelius, gražius pasivaikščiojimus lauke, rūpinimąsi savo augintiniais…
Pats gražiausias pavasario mėnuo pavadintas paukštelio gegužės vardu. Gegužė giedriausias ir sausiausias metų mėnuo. Orai nepastovūs— būna ir vėjų, ir šalnų…
Šį mėnesį išsprogsta obelų, vyšnių ir kriaušių pumpurai. Gamtoje gegužė surengia tikrą perversmą— niūrią pilkumą staiga apgobdama įvairių atspalvių žalia skraiste. Joje iškyla margaspalvių žiedų raštai. Paupėse, paežerėse, kur pievų žiedų kvapai skleidžiasi, vakarėjant toli aidi lakštingalų balsai— skamba giesmininkų balsai. Sparnuočiai ne tik čiulba ulba, bet ir ruošiasi šeimyniniam gyvenimui: suka lizdus, kai kurie jau peri mažylius…
Na, vaikučiai, ar pasiruošę tyliai, ant pirštų galiukų prisėlinti, praskleisti medžių šakeles ir pažvelgti į paukštelių gyvenimą? Jei taip— tai tyliai…

Parskris vyturys iš toli.
Suks sau lizdelį čia medyje.
Dės kiaušinius, vaikus perės.
Džiaugsis kartu saulės spinduliu:
Ak, mielas paukšti, jeigu gali
Priimk dainelę savo širdin…

Pirštų žaidimas.

Gyvatvorėje, ant šakelių
Suka lizdą sau paukštelis ( rodome lizdo sukimą)
Deda vieną, du, tris, keturis, penkis kiaušinėlius (lenkiam pirštukus į delną)
Ir peri (kita rankyte uždengiame).
Patupėjo jis nakčia
Žiū— žiū— jau ritas paslapčia (atidengiame).

Tamsu labai tamsu, nes nėra durų ir langų.
Niekas negali įeiti, bet kažkas noru išeiti…
Kriks— kraks— kriks— kraks.
O kas čia lipa iš lukštų?
Mažas žvirbliukas, mažas vieversiukas…

Oi, kaip šviesu!
Užsimerksiu— man baisu!
Alkstam alkstam mes visi
Šaukia vaikučiai maži.
Ir geroji štai mama
Skuba lekia skridama.
O kol mama maisto ieškos
Tėtis vaikučius paglobos.
Kas gi čia? Kas gi čia?
Čia grūdelis žolėje.
Sliekutis gražus
Plast— paplast—, plast— paplast.
Skrisk greičiau, rink greičiau,
Į lizdelį skubiau.
Ten, kur laukia vaikai
Plast— paplast, plast— paplast…
Neša paukštė gera
Mažą sėklytę, mažą grūdelį.
Sliekutį, vabalėlį.
Maitina motina visus—
Geruosius savo vaikučius.
Pamaitinti ir sušildyti visi
Miega lizdelyje paukšteliai maži.

„Mielas paukšti, leisk pasupti (rodome sūpynes)
Ak, dar mažas tu esi.
Kilk į aukštį, kilk į aukštį (keliame į viršų rankas)
Gera, linksma ir smagu.

Volungių sūpuoklės

Beržų kaselės
Lyg vėduoklės,
Beržų balti balti veidai…
Linguoja šakos
Lyg sūpuoklės,
It nardo volungės
Kvatoklės,
Ir supas jų lopšiai—
Lizdai…
Tarytum mamos rūpestingos
Suvijo paukštės gūžteles:
Pūkus į šiltą lopšį rinko,
O kad sūpuotų
Lingo lingo,
Pritaisė joms
Linges miklias…
O volungėlės—
Gelsvos gėlės—
Plazdena, švilpsi iš šalių,
Ir volungiukai
Gelsvapūkiai
Lopšeliuos supas
Čiūčia liū!..
(A.Matutis)

Kas gi darosi dabar?
Kad lizdely mums mažiems
Trūksta vietos mums visiems.
Mes pajutome tikrai
Auga mums visiems sparnai.
Skristi norim jau labai…

Ir geroji mama moko mus—
Kaip visada, kaip visada.
Kairį sparną— dešinį sparną
Kairį sparną— dešinį sparną
Štai ir išmokom abu
Skrendam skrendam mes kartu.

Skriski skriski, tu paukšteli,
Per marias plačias gilias.
Mes tau linkim gero kelio,
Kad sugrįžtum vėl pas mus.

O štai kas paukščiams atsitiko…
Lietuvių liaudies sakmė
Kregždė, varna, šarka, kielė

Viena mergaitė ganė pas senelį karvytes. Metų pabaigoje jai dovanojo pilką apsiaustėlį, žirkles, kaltą ir auksinį kumeliuką.
Mergaitė iškeliavo namo. Ėjo ėjo ji,pavargo. Atsisėdo pailsėti. Pasidėjo ant žemės apsiaustėlį, žirkles, kaltą, auksinį kumeliuką ir baltinius. Skrido pro šalį varna ir pagriebė apsiaustėlį. Po to skrido kregždė— nutvėrė žirkles. Šarka pačiupo kaltą, kielė— auksinį kumeliuką.
Varna pagriebusi apsiaustėlį—jį apsivilko. Nuo to laiko varnos pilkai apsitaisiusios. Kregždė žirkles įsikišo į uodegą— nuo to laiko kregždės uodega— kaip žirklės. Šarka įsikišo į uodegą kaltą— nuo to laiko šarkos uodega kaip kaltas. Štai taip senovėje atsitiko…

Kaip padėti iš lizdo iškritusiam paukščiukui?

Kartais gamtoje taip atsitinka— neįvertinęs savo jėgų, neturintis tvirtų sparnų, ilgos uodegos ir tankių plunksnelių jauniklis pasimuisto, plasteli iš lizdo ir atsiduria ant žemės.
Aplink šmirinėja katės, kiaunės, naršo kėkštai, todėl paukščiukui kyla didelė grėsmė. Tiesa, jo tėvai skraido aplinkui, nerimauja, jį vis pamaitina, bet savo vaikui niekuo padėti negali. O gal tą galime mes? Tokiam paukščiui pagalbos reikia nedaug. Jo tikrai negalima neštis namo, jam nereikia mūsų siūlomo lesalo— jis nori likti su tėvais, augti laisvėje. Jauniklį reikia atsargiai paimti ir užkelti ant kuo aukštesnės šakos. Kartais paukščiukas patupdytas bando skristi toliau, todėl tenka būti kantriems. Jeigu žemai patikimų šakų nėra, reikia susirasti kartelę ar rykštę, ant jos galo patupdyti jauniklį ir pakelti aukštyn. Jis pats straktelės ant saugios medžio šakos ir ten liks. Tokioje vietoje jį suras tėvai ir maitins, o po dienos kitos jauniklis jau sustiprės ir mokės skristi.

DARBELIAI
1. Lizdelis ir kiaušinukai. Iš vytelių, šakelių susukame paukšteliams lizdelį, tiesiog sukame ratu ir viskas. Iš plastilino, modulino ar vaško nulipdome paukščiukų kiaušinukus.

2. Stovintis paukščiukas. Atsikerpame iš spalvoto popieriaus vienodo pločio, bet skirtingų ilgių juosteles. Juostelių galiukus suklijuojame ir suklijuojame gautus apskritimus vienas į kitą. Kojyčių juostelė vientisa, tik iškarpyti nagučiai. Paukščiukas stovi neatsirėmęs.

3. Paukšteliai iš vilnos. Vilnos ištisinį pluoštelį sukame per vidurį du kartus į tą pačią pusę ir perlenkiame ties ta vieta pusiau. Su plonu vilnos pluošteliu apvyniojame taip, kad gautųsi galvytė. Tada tarp sulenktos vilnos dedame kitokios spalvos vilnos pluoštelį (sparnai)stačiai ir vėl užvyniojame su mažu vilnos pluošteliu. Štai ir paukščiukas, jau gali skristi.

4. Paukštis su vėduoklės sparnais. Ant spalvoto popieriaus piešiame paukštį ir išsikerpame. Ties jo pilviuko viduriu išilgai prakerpame. Iš pusės A4 formato lapo sulankstome vėduoklę ir perlenkę pusiau praveriame pro prakirptą ruožą. Sparnus viršuje „susiūname“ ir paliekame siūlą pakabinti.

Sėkmės darbe!.. Visada galima improvizuoti…

Silva ir Palmira

2020 m. gegužės 4 d.

Sveiki, vaikai,

Sparčiais žingsniais žingsniuoja žaliasis pavasaris. Ir štai jau įžengė į paskutinį pavasario mėnesį— gegužę. Medžių šakelės pasipuošė gležnais lapeliais, pievos pražydo margaspalviais žiedais. Šiltas vėjelis maloniai kelia į viršų leidžiamus aitvarus. Kiek džiaugsmo, kai, užvertęs galvą, matai į dangų kylantį uodeguotą aitvarą… Vis daugiau užsiėmimų, žaidimų vaikams lauke…

O Nykštukas dėkoja geriesiems darbštuoliams, kurie taip gražiai pasveikino savo mamytes ir suruošė nuostabią šventę: deklamavo eilėraščius, gamino joms papuošalus, piešė piešinius.
Šiandien Nykštukas savo darbštuolius— geruolius nori pakviesti į „žaidimų dieneles“. Aplankysime mįslių trobelę, spalvų šalį ir pasakų namelį.

Na, ar pasiruošę?

Tai tiesiame margaspalvį stebuklingą kilimą, mostelim burtų lazdele ir… į kelionę.

   
Stokite, vaikai, eile.
Moju burtų lazdele.
Čiampar vampar
Čik čirik!
Tu ratelyje
Nelik.
Šok ant kilimo greičiau
Į kelionę kuo skubiau…
Štai trobelė graži
Kas įeis— gražią mįslę tuoj išleis.
Iš maišelio iš gražaus
Stebuklingo— nuostabaus.

MĮSLĖS

Stovi žemėj
Viena koja,
Žalios rankos
Saulę moja.
(Medis)

Kieno žali vaikai,
Vaikų žali plaukai?
Koks rudenį kirpėjas
Juos nukerpa plikai?
(Medžiai ir vėjas)

Ir plonas ir ilgas,
Kai atsisėda žolėje,
Nematyti…
(Lietus)

Sidabrinis laukas be takų.
(Vanduo)

Kas per tiltą,
Per šilkinį.
Neša ant kupros
Kiaušinį?
(Voras)

Dvi sesutės per kalnelį nesueina…
(Akys)

Lojęs lojęs šunelis—
Šmurkšt už durelių.
(Liežuvis)

Kas be kojų
Ir be rankų,
Ir be šluotos
Šluoja dangų?
(Vėjas)

Trys kepurėles matau: geltoną, mėlyną, raudoną
Tai Spalviukai čia laukia jau mūsų visų
Ir moja— užeiti vilioja…
Imam baltą popieriaus lapą.
Ir… sušlapinę nuoširdžiai tapom.
Su Spalviukais padraugavom
Ir po gražų paveikslą— dovanų gavom.
Buvo Spalviukų tik trys, o susirinko ištisas būrys…


Sudie, gerieji mūs draugai,
Jau laukia pasakos— tikrai.

Mėgstam pasakėle, kai mamytės seka
Mėgstam pasakėles— pasakas be galo.

Senis ir senutė
Buvo senis ir senutė, susitarę bulves skutė. O kai vakaras atėjo, sekti pasakas pradėjo: buvo senis ir senutė, susitarę bulves skutė…

Molio katinėlis
Buvo katinėlis molio. Ir jis visas buvo molio: akutės molio, kaktukė molio, nosiukė molio, ausiukės molio, uodegėlė molio ir plaukučiai molio, ir tas visas katinėlis molio. Buvo katinėlis molio…

Gaidys ant tvoros
Tupi gaidys ant tvoros. Kai tas gaidys užgiedos, aš paseksiu iš pradžios. Tupi gaidys ant tvoros…

O šitam namely
Pasakėlė štai tokia gyvena…

Zuikutis ir gėlytės

Kiekvieną dieną saulutė kyla vis aukščiau ir aukščiau, o spindulėliai į žemę sugrįžta vis šiltesni ir šiltesni.
Ir štai kas atsitiko vieną pavasario rytą miško pakraštyje prie mažo sraunaus upelio…
Ankstų rytą, nukritus pirmąjam spindulėliui į žemę, pabudo snieguolytės ir ėmė savo skardžiais varpeliais skambinti: kelkitės! Kelkitės!— laikas žiedelius praskleisti— visus nudžiuginti. Bet… gėlytės dar negalėjo išgirsti šio skambesio, nes rudenį jas užklojo nuo medžių nukritę lapeliai. O snieguolyčių skambesį išgirdo zuikutis, vardu Pilkutis. Jis ir išgelbėjo gėlytes: rinko— nurinko sudžiūvusius lapelius. Žibuoklės pramerkė mėlynas akis ir ėmė skleistis. O tas nuostabus mėlynumas išsklido per visą miško pakraštį.
Zuikutis nenurimo: jam ausyse skambėjo snieguolyčių varpeliai. Jis nubėgo prie upelio, kur žaliavo purienos. Atsigėręs tyro vandenėlio, apšlakstė, aptaškė purienas ir jos ėmė skleistis… Per visą upelio pakrantę nuvingiavo geltonas purienų žiedelių takelis.
Ir štai kiekvieną pavasarį, kai saulutės spindulėliai sušildo žemę, į gražų ratelį susirenka margaspalvės gėlelės.


Vaikučiai imame popieriaus ir težydi gėlyčių karūnos!..
Kiek gėlyčių, kiek gražių—
Išsirinkt net negaliu.
Rink baltą, rink geltoną,
Kad širdelei būt malonu…
O ratelio vidury
Šoka zuikis stryka— stry…

Imam vėjo malūnėlius
Op ant stebuklingo kilimėlio.
Už viską dėkojam visi,
Keliaujam namo mes linksmi.
Štai ir baigėsi dienelė,
Kviečia vaikus į lovelę…

Jau vaikučiai ilsis, žaidę visą dieną.
Juos naktelė migdo sapnuose kiekvieną.
O vaikučiams mamos seka pasakėlę
Kaip mėnulį dengia pūko debesėliai.

DARBELIŲ DARYMAS
1. Burtų lazdelė. Atsikerpame dvi juosteles (maždaug 1cm pločio) žalio spalvoto popieriaus ir juo apvyniojame kinietišką lazdelę, popieriaus galiukus priklijuojam su klijais . Išsikerpame kokią tik norime gėlytę ir iš abiejų pusių priklijuojame prie pagaliuko galo. Kad lazdelė būtų stebuklingesnė, papuošiame ją kokiu nors kaspinėliu ar blizgučiu.

2. Stebuklingas kilimas. Pusę A4 formato lapo susikarpome juostelėmis (1cm pločio) išilgai. Viršuje ir apačioje paliekame 1,5cm neperkirpta. Iš kitokios spalvos popieriaus prisikarpome 1cm pločio juostelių ir tas juosteles perkaišome per pasidarytą audimui rėmelį. Taip kaip parodyta paveikslėlyje. Per ilgus galiukus nukerpame ir priklijuojame.


3. Pasakos namelis. Ant, nuo piešimo sąsiuvinio, viršelio( kad būtų storesnis ir kietesnis popierius) apsibrėžiame lėkštę. Tą apskritimą padaliname į 16 lygių dalių. Tada piešiame piešinį. Tada iškerpame apskritimą. 1cm atstumu nuo apskritimo krašto, ant atsižymėtų linijų su plona yla pasidarome skylutės. Į tas skylutes įkišame 15 iešmelių, vieną tarpą paliekame didesnį tarsi, tai būtų durys įeiti. Iešmelių galus viršuje surišame su tvirtu siūliuku. Štai ir namelis. Namelį galima papuošti, galima nepuošti. Aš papuošiau — priklijavau pavasarines gėlytes.

4. Gėlių karūnos. Zuikutis Pilkutis pažadino snieguolytę, žibuoklę ir purieną. Mes darysime snieguolytės, žibuoklės ir šalpusnio karūnas. Vienai karūnai reikia: dvi iš žalio popieriaus 5cm pločio juostų, kurias susegame su susegikliu. Išsikerpame mėlyną gėlytę ir ją priklijuojame. Snieguolytę mes jau mokame padaryti, kvadratėlis 10x10cm. Šalpusniui imame geltono 12x12cm popieriaus kvadratėlį ir keturis kartus vis perlenkiame popierių, kol gauname labai smailaus kampo trikampį, tada iškerpame „varnelę“, ten kur laisvi popieriaus galai. Išlankstome. Turėtų gautis kažkaip panašiai kaip mano geltona gėlytė. Priklijuojame viduriuką ir priklijuojame ant žalios juostos. Laisvus galus juostos suklijuojame arba susegame su susegikliu.

5. Vėjo malūnėlis. Iš A4 formato lapo pasidarome kvadratą. Brėžiame linijas kaip parodyta paveikslėlyje. Tas linijas įkerpame taip, kad nuo vidurio liktų 2cm neįkirpta. Na, ką… ir bandome lankstyti kaip parodyta paveikslėliuose… Pirmuosius kampus užlenkiame mažiau, o antruosius kampus lenkiame daugiau, tada gaunasi ilgesni kampai, kurie vienas ant kiti užsideda— susijungia. Iškerpame nedidelį apskritimą , priklijuojame viduryje ir su kniede prispaudžiame prie 40cm pagaliuko. Štai ir vėjo malūnėlis.

6. Spalviukai. Spalvų liejimas. Sušlapiname akvarelinį popieriaus lapą. Liejame spalvas su akvarele. Naudojame tris pagrindines spalvas: geltoną, raudoną ir mėlyną. Stebime kaip atsiranda nauja spalva, jeigu susilieja raudona su geltona, mėlyna su geltona, mėlyna su raudona…

Sėkmės darbe! Visada galima improvizuoti…

Silva ir Palmira

2020 m. balandžio 27 d.

Sveiki vaikai ir jų tėveliai,
Nykštukas džiaugiasi ir dėkoja jums ir jūsų darbštuolėms rankelėms, kurios tiek grožio kuria. Dėkoja mamytėms, tėveliams ir visiems, kurie padeda jums padaryti tokius nuostabius darbelius…
Štai jau su žaliais batukais ir žibuoklių mėlyna sagute prabėgo balandžio mėnuo— išsproginęs medžių pumpurus, papurtęs baltai plukės plaukus ir prikėlęs iš miego daug pavasarinių gėlių.
Žiedai, žiedai— saulutė juos glosto ir siunčia mūsų mamytėms— šventei— Motinos dienai!

„Jau atvažiuoja
Žalia karieta.
Toje karietoj—
Gėlų krepšeliai:
Žiedai rasoti—
Motulės dienai…

(A.Puišytė)

O kas čia beldžiasi į langelį?
O… tai balandis atnešė laiškelį…
O laiškelis nuostabus
Mamytėms sveikinimas gražus…

„Mamytė mylima,
Tu mano pasagėlė.
Mamyte— tu daina.
Tu— mano pasakėlė.

Mamyte, tu šilta
Saulytė dieną blausią,
Tu— pievoj atrasta
Gėlytė raudoniausia.

Galėčiau daug vardų
Tau šiandien sumanyti.
Gražesnio nerandu
Už mieląjį— Mamytė.“
(R.Skučaitė)

Gavom laiškelį— imamės darbelių!

Pirštų žaidimas

Čia yra mama— labai labai gera.
(rodom kairės rankos nykštį ir jį paglostom)
Čia tėtis— didelis stiprus.
(glostom didįjį pirštą)
Čia linksma sesuo.
(glostom smilių)
Čia brolis nuostabus.
(glostom bevardį)
O čia aš— mažylis.
(glostom mažąjį)
Visus jus myliu— nes tai mano šeima.
(suglaudžiam kumštį ir paglostom.)

Miklūs piršteliai, darbščios rankelės.
Dirba, gamina ir mamytėms—
Puokštes padalina…

Džiaugias mamytės, klega aplink vaikučiai, daineles dainuoja, eilėraštukus deklamuoja:

„Mama, mano mama,
Aš tave myliu!—
Tau vėjelis šlama
Tarp margų gėlių!..
Tau karšta saulytė
Siunčia spindulių…
Dar karščiau mamyte,
Aš tave myliu.
Tu šviesi kaip saulė,
Kaip rytų aušra,
Už tave pasauly
Geresnės nėra!
(K.Kubilinskas)

Dėkoja mamytės, pasakas seka:

Pasaka
Kitados gyveno karalius, kurio turtai buvo nesuskaičiuojami. Bet didžiausiu savo turtu jis vadino savo dukrelę Aušrinę, kuri buvo labai miela ir graži. Be grožio ji turėjo ir gerą širdį— visiems padėdavo. Kiekvienas, kuris turėjo kokį nors širdies skausmą, galėjo tikėtis, kad, patekęs pas karalaitę, bus paguostas ir nuramintas. Todėl visi jai gero linkėjo.
Žmonėms atrodė, kad šalies valdovas su karaliene vien gerovės jūroje maudosi, o jų gyvenimas— rožėmis klotas.
Bet štai vieną dieną pasklido žinia: karalaitė Aušrinė susirgo— ji jau daug dienų niekaip negali užmigti. Visi žmonės stengėsi jai padėti: kvietė geriausius gydytojus, žymiausius karalystės žiniuonius ir fėjas, bet… niekas negalėjo pagydyti mergaitės. Karalaitė vis dar negalėjo užmigti.
Ir štai pasklido žinia: viename miške, mažoje trobelėje gyvena išmintinga senelė, kuri visus gali išgydyti. Karalius tuoj liepė pasiuntiniams atvežti senelę į rūmus.
Senelė, apžiūrėjusi karalaitę, paėmė jos ranką, švelniai paglostė ir ėmė niūniuoti… Aušrinės akelės merkėsi, merkėsi ir ji užmigo. Miegojo ilgai, o kai pabudo ji paklausė senelės:
— Kokią gražią dainą jūs man padainavote?
— Karalaite, tai lopšinė, kurią dainuoja visos mamytės savo vaikučiams…

Lopšinė
Jau vaikučiai ilsis, žaidę visą dieną.
Juos naktelė migdo sapnuose kiekvieną.
O vaikučiams mamos seka pasakėlę.
Kaip mėnulį dengia pūko debesėliai…

Krosnis kūrenas,
Kibirkštys spraga.
Šventėms mamytės,
Kepa pyragą…

Dėkoja vaikučiai už skanų pyragą,
O mamytei už gražią gėlelę.
Ir kviečia visus į ratelį
Pažaist, pasidžiaugti dainele…
Žaidimas „Graži mūsų šeimynėlė“

„Puošias saulutė,
Kasas šukuoja.
Vėjas jai švelniai
Dainą dainuoja.
Apie sugrįžusių
Paukščių pulkus.
Apie šalpusnių
Linksmus žiedelius.
Apie nubudusią
Pirmąją bitę,
Apie džiaugsmingą
Mamos dienos rytą…
Kas šią dainelę
Vėjo girdėjo,
Tam į širdelę
Šventė atėjo.
(L.Vaitkienė)

Dovanos Mamytei…

DARBELIŲ APRAŠYMAS

1. Karoliai. Visos moterys mėgsta puoštis, manau, kad ir jūsų mamytės mėgsta. Pirmiausia, siūlau padaryti karolius, nes jiems reiks laiko išdžiūti, maždaug apie dvi dienas. Taigi, reikės 1 stiklinės miltų, 0,5 stiklinės druskos, iki 0,5 stiklinės vandens, maistinių dažų arba guašo. Miltus, druską ir vandenį supilti į dubenį ir minkyti. Galima lipdyti iš nedažytos tešlos, o jeigu norime spalvotų karoliukų, tai maždaug į ketvirtį tešlos dėti apie pusę šaukštelio guašo. Tada reikėtų tešlą minkyti su guminėmis pirštinėmis, nes guašas nudažo rankas. Kai tešla paruošta, imame ant delno gabalėlį tešlos ir jį voliojame, padėjus ant lentelės su iešmeliu padarome skylutę. Kai karoliai padaryti, paliekame juos džiūti apie dvi dienas. O jau tada veriame karolius… kaip tik norime, kaip tik sugalvojame…

2. Tulpės. Spalvotą A4 formato lapą lenkiame per pusę, išilgai. Sukarpome juostelėmis maždaug 1cm pločio, iki krašto paliekame maždaug neįkirpta apie 2cm. Suklijuojame lapą taip kaip parodyta paveikslėlyje ir susukame į tutelę. Štai ir krūmelis gavosi. Aš susegiau su susegikliu, bet galima ir suklijuoti. Iškerpame tulpes arba kokias tik norime kitokias gėlytes ir priklijuojame prie žalių kotelių…

3. Pieštos gėlės. Ant A3 formato lapo, rateliu padarome savo rankytės spaudus. Kur rankytė neatsispaudžia, tai pataisome su teptuku.

4. Krokai. Iš žalio spalvoto popieriaus išsikerpame 11×23 cm juostą, jos vieną kraštą iškarpome trikampiais, lyg tai būtų žolytė. Tą juostą susukame į ritinį ir susegame su susegikliu arba suklijuojame su klijais. Iškerpame krokų žiedus ir lapelius. Suklijuojame pagal paveiksliuką. Apačioje ant gauto vazonėlio užrišame juostelę ar kaspinėlį…

5. Balandis su laiškeliu. Ant šviesaus pilko popieriaus piešiame paukščio kūną ir du sparnelius. Iškerpame. Sparnelius, atlenkę kraštelį priklijuojame iš abiejų balandžio pusių. Vokelis 8x8cm. sulankstome kaip parodyta paveikslėlyje. Ir ant mažo lapelio, kurį įdėsime į vokelį, užrašome( ką mokame) mamytei gražų žodį. Vokelį su laiškeliu balandžiui ant kaklo pririšame su siūliuku…Įveriame siūliuką, kad balandį būtų galima pakabinti

6. Pyragas— tortas. Kol mamytės keps pyragą, vaikučiai gali jį nulipdyti… iš plastilino, iš molio ar iš miltų— druskos tešlos… arba iš ko tik sugalvosite…Kokį „pyragą“ nulipdysite, toks jis ir bus gražus…

Sėkmės darbe!.. Visada galima improvizuoti…

Palmira ir Silva…

 

2020 m. balandžio 20 d.

Sveiki, mieli, vaikučiai

Nykštukas labai džiaugiasi, kad jūs mokate taip gražiai žaisti, draugauti su mamytėmis, tėveliais, sesytėmis ir broliukais. Gražūs spalvingi darbeliai atspindi jūsų nuotaikas ir veiklą namuose: o ji labai linksma ir įdomi…
Šiandien, mieli vaikučiai, Nykštukas nori jums pasiūlyti išvyką į svečius pas dėdę Astronomą. O šis dėdė gyvena ten, aukštai ant kalno, mažame namelyje su stebuklingu langeliu, pro kurį, oi, tiek daug stebuklų gali išvysti…
Kalnas aukštas, todėl prieš kopdami pastiprinkime kojeles— pamankštinkime rankeles:
„Su rankytėm papliaukšėkim,
Su kojytėm patrepsėkim.
Atsibudom— tai gerai.
Ir… keliaukime linksmai.“
Kelią rodys gerasis draugas— Aitvaras.

O kad linksmiau būtų kopti— padainuokime dainelę:
„Aš užėjau ant kalno
Aš užėjau ant kalno
Ant kalnelio aukštojo.“
O štai ir namelis.
„Tuk— tuk— tuk— mes jau čia
Atkeliavom paslapčia.“(beldžia)

— Laba diena, vaikai!
— Džiaugiuosi, kad jūs atėjote pas mane į svečius. Jums aš papasakosiu apie dangaus
grožybes: Saulę, Mėnulį, žvaigždes, kuriuos regiu štai pro šitą stebuklingą langelį. (Rodome kaleidoskopą).
„Tai gražu, tai gražu— menam mįsles pamažu…“
„Laukas nematomas, avys neskaičiuotos, piemuo raguotas“. (Dangus, žvaigždės, mėnulis)
„Šluoju, šluoju— neiššluoju.
Nešu, nešu— neišnešu.“ (Saulės spinduliai)
Kasdien gyvename po saule. Saulės palytėti augate, žaidžiate, mokotės. Žaižaruoja saulė, dosniai žerdama ant žemės spindulius. Visus apdovanoja, visiems jų pakanka. Ji vienintelė ir nepakeičiama.
„Dedamės juodus akinius
žvelgiam į saulutės spindulius“.


„Rieda saulės kamuolys
Kas suspės, tas pasivys“.

„Saulele motule,
Šildyk ir šviesk!
Savo spindulėliais
Žemę paliesk!
Geroji žemele,
Ar tu jauti?
Bučiuoja saulutė
Tave skaisti.“

Žemė skriedama aplink saulę, mums padovanoja keturis nuostabius metų laikus: pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą. Daugybę milijonų metų keliauja žemė aplink saulę— tai priartėdama prie jos, tai atitoldama. Amžinas kelias, kurio nereikia taisyti ar naujai grįžti. Jis skirtas— gražuolei žemei, kur mes gyvename.

„Vidur dvaro— blynas kabo“. (Mėnulis)
Naktis. Dangaus platybėse blyškiai šviečia mėnulis. Jis— nakties valdovas. Kas savaitę mainosi, keičiasi. Dangaus karalaiti vis sukasi aplink žemę… O aplink Mėnulį, daug žvaigždelių žiba, o visų svarbiausia— Vakarinė žvaigždė— ji sukviečia visas žvaigždutes, o šios visus žmones po darbų ilsėtis…


Pailsėjome gerai— klausom pasakėlės atidžiai!

Saulė, Mėnulis ir Žemė

Kartą danguje gyveno Saulė ir Mėnulis. Jie turėjo dukrelę Žemę, kurią abu labai mylėjo. Bet…
sykį ėmė ir susipyko— ėmė ginčytis. Saulė norėjo viena auginti, bet Mėnulis nesutiko. Kad
išspręstų ginčą, jie nuėjo pas Perkūną. Perkūnas pagalvojo pagalvojo ir tarė:
—Tu, Saule motina, šilta ir meili— saugosi dukrelę— Žemę— visą dieną.
— Tu, Mėnuli tėveli,— visą naktį, o tau padės gerosios seselės— žvaigždelės.
Nuo to laiko Saulė šviečia ir šildo Žemę tik dieną, o Mėnulis ir žvaigždelės— naktį…

„—Ačiū— tariame visi.
Ir keliaukime sveiki!
Debesėliai— skrajūnėliai
Palydės mus į namus…“

„Štai ir kalno jau papėdė
Nusileidome smagiai.
O papėdėj taip gražu
Kai aplinkui tiek draugų!“

DARBELIŲ APRAŠYMAS

1. Aitvaras. Iškerpame netaisyklingos formos rombą iš spalvoto storesnio popieriaus. Papuošiame kaip tik norime. Kad aitvaras geriau skristų, jam reikalinga „uodega“, kurią susikarpome 5cm juostelėmis iš spalvoto plastikinio maišelio. Suraukiame ir per vidurį surišame, o tada surišame virvele, kurią pritvirtinsime prie aitvaro viršau. Ir štai jis, besišypsantis aitvaras…

2. Saulutė. Ant spalvoto (būtinai) storesnio popieriaus su puodeliu apsibrėžiame apskritimą. Naudojame pupeles ir skaldytus žirnius, klijuojame su lipalu. Limpa. Taigi, patemame klijais popierių ir priklijuojame pupeles ir žirnius. Galima naudoti ir kitas didesnes kruopas.

3. Snieguolytės. Darome kaip atvirutę. A4 formato lapą lenkiame pusiau. Prisiplėšome mažais gabaliukais geltono spalvoto popieriaus— bus saulytė ir melsvo— bus debesėlis. O kai šviečia saulytė ir lyja lietutis, tai gerai auga gėlytės, kurios mus labai džiugina. Iš balto popieriaus išsikerpame kvadratėliu 5×5 cm, lankstome kaip parodyta paveikslėlyje. Išsikerpame žalius gėlių kotelius ir viską suklijuojame.

4. Piešinys .Čia yra labai paslaptingas piešinys, todėl piešiame su balta vaškine kreidele ant balto akvarelinio popieriaus. Piešiame viską: miestą, žmones, gėles, mašinas, Mėnulį ir žvaigždes… ir nuspalvojame lapą su akvarele… ir staiga pasimato mūsų nupieštas piešinys…

5. Debesėliai. Iš šviesiai mėlyno popieriaus iškerpame įvairių formų „blynus“— tai ir yra debesėliai o, kad jie vėjo pučiami toli nenuskristų, tai siūlo ir adatos pagalba pririšame juos prie pagaliuko.

Oi, kiek darbų darbelių kitai savaitei!.. Visada galima improvizuoti… Sėkmės!..

Silva ir Palmira

 

2020 m. balandžio 14 d.

Sveki,

Laikas nenumaldomai skuba, bėga, lekia pirmyn. Dar taip neseniai kvietėme: „ateik, pavasarėli, lai sužaliuos miškai, lai skamba šaltinėliai ir skleidžiasi žiedai…“ O štai jau ir pavasaris įpusėjo. Prabėgo pati gražiausia pavasario šventė— šv. Velykos. Laukėme šios šventės, stropiai ruošėmės: sėjome sodelius, pūtėme ir marginome kiaušinius, mamytės, močiutės mezgė zuikučius, kurie „ atbėgę“ papuošė jūsų pasėtus sodelius. Jūs visi nuoširdžiai padirbėjoteؙ — darbeliai nuostabūs! O tikriausiai, šv. Velykų bobutė jums ir dovanų atnešė? Paprastai, ji vaikšto paslapčia: vaikai, rytą atsibudę,suranda ant palangės paliktų dovanų. Ir tiek būna džiaugsmo…
Na, o dabar, mieli vaikučiai,gerasis jūsų draugas Nykštukas nori vėl pakviesti į kelionę.

Pakilo saulelė aukštai aukštai
Nušvito dienelė šiltai šiltai…
Labas rytas— taria jis,
Džiaugiasi vaikų būrys.

Pamažu pamažu
Mes keliaujame kartu.
Štai priėjome upelį
Ir susėsim į laivelį:

Stovi laivelis— raktu užrakintas.
Liūdi laivelis— plaukti negali.
Čiru— raku— padarau (rodyti sukamą judesį)
Ir spynelę atidarau.
Imam irklą mes abu
Ir irkluojame kartu.

Dainelė: „Vienas— du— vienas—du
Mes irkluojame po du.“

Tai gražiai plaukia mūsų laivelis,
Ir… priplaukė prie krantelio.
O pakrantėj— auga berželis.

Pirštų žaidimas.
„Ko liūdi, berželi, ko liūdi? (rankos sukyžioutos, linguodami rodome)
Kam varvini šaltas rasas? ( judiname pirštukus)
Kam svyra tau nuogos šakelės?(rankos sukryžiuotos, linguodami rodome
Kam varvini šaltas rasas? (judiname pirštukus)

Papuoškime, vaikučiai, berželį, nupieškime jam lapelius…


Nudžiugo berželis, linksmai sušnarėjo
O mūsų laivelis tolyn pajudėjo.
Dainelė: „Vienas— du— vienas—du
Mes irkluojame po du.“
Prie krantelio ten toli
Plaukia antys pamaži…

Pamaitinom anteles— tegul plaukia į marias!

O laivelis mūs gražus
Vėl jau suka jis ratus.
Tik staiga… žuvis išnėrė,
Uodegėlę ji pakėlė
Ir…, kad pliaukštels staiga,
Oi, kokia gi lydeka!

Greit nunėrė ji gilyn,
O mes plaukiame tolyn…

Nuo krantelio: kva— kva— kva
Šoka mūs varlė žalia…


Kva— kva—kva varlė žalia
Nušokavo po egle.

Plukdėm plukdėm laivelį,
Kol atplukdėm į krantelį.
O išlipę iš laivelio,
Vėl sugrįžom į darželį.
Su dainom linksmom skubiom
Ir… širdelėm atvirom…

Ir ant kranto prie namų,
Radom sakuros žiedų.
Mes labai skubėjom
Ir nupiešti juos norėjom…


Lietuvių liaudies daina „Ant marių krantelio…“
Tai graži kelionė buvo…
Džiaugiasi visi vaikai
Ir dėkoja Jam labai!
AČIŪ, NYKŠTUK!

DARBELIŲ DARYMAS

1. Laivelis. Lankstome iš 4A formato lapo, taip kaip parodyta paveikslėliuose. Nupiešiame vėliavą ir su susegikliu pritvirtiname prie šiaudelio, tai vėliavos kotas. Gali būti naudojamas pagaliukas, prie, kurio klijuosime vėliavą klijais.Atitinkamai ką naudojome šiaudelį ar pagaliuką, vėliavą tvirtiname prie laivelio, su susegikliu arba su klijais.

2. Berželis. Pirmiausia su vandeniniais dažais piešiame foną. Kai šiek tiek pradžius, piešiame medį ir tada atsargiai teptuko galu štampuojame lapelius.

3. Antis. Lipdyti galime iš vaško, molio, plastelino. Pirmiausia pasidarome apvalų rutuliuką ir iš jo tempiame uodegėlę, o paskui galvytę.

4. Žuvytė. Ant storesnio popieriaus apsibrėžiame du apskritimus su puodeliu, viduryje apsibrėžiame mažesnį apskritimą su nuo mineralinio buteliuko kamšteliu. Tą mažesnį apskritimą iškerpame. Abu apskritimus sudedame vienas ant kito ir apvyniojame siūlais. Jūsų maži piršteliai daug daug gali siūliuko privynioti. Galima vynioti vilną. Žirklėmis perkerpame tarp abiejų kartoniukų, apvyniojame su siūlu ir stipriai surišame. Nuimame kartoną. Apkarpome gražiai gautą bumbulą. Pagal pridėtas formas iš felco ar storesnės medžiagos iškerpame žuvytei pelekus, uodegą ir galvą. Aš tas atskiras detales priklijavau su lipalu.

5. Varlė. Atsikerpame 3cm. pločio ir 15 cm. ilgio juostelę iš žalio spalvoto popieriaus. Suklijuojame abu jos galus. Pagal pridėtas formas iškerpame varlytei kojytes ir akis. Viską suklijuojame kaip parodyta paveikslėlyje, nupiešiame burnytę. Oi, šypsosi varlytė…

6. Sakura. Galima piešti foną, galima nepiešti. Imame mažą buteliuką nuo mineralinio, atsargiai pamirkome į guašą (maišome baltą ir raudoną, kad gautume rožinę spalvą) ir štampuojame ant popieriaus lapo. Labai geras jausmas matant kaip skleidžiasi sakurų žiedeliai. Žiedelius sujungiame nupiešdami šakelę.

Visada galima improvizuoti! Sėkmės darbe…

Silva ir Palmira

 

2020 m. balandžio 6 d.

Sveiki, mano mažieji draugai. Čia jūsų draugas Nykštukas. Na, ir padirbėjot praėjusią savaitę! Jūs šaunuoliai! Mačiau jūsų visų visus visus darbus, jie nuostabūs! O verbų gražumas, o jau jūsų išradingumas. Aš jaučiuosi labai laimingas, kad jūs tokie darbštuoliai.O kaip sodeliai? Ar jau dygsta? Agotos lyg jau ir kalasi… O Ainės jau visai sužaliavęs! Turbūt norėtumėte, kad į tuos sodelius atstraksėtų velykinis zuikutis?..Ir atvirukai jūsų puikūs. Andriuką ir Aleksandrą su gimtadieniais pasveikinote labai gražiai. Tiesiog, negaliu jumis atsidžiaugti.

Bet šv.Velykos dar tik už savaitės ir mes galime nusidažyti kiaušinių.
1. Reikalingas išpūstas kiaušinis. (Jau mokiau kaip išpūsti.) Įmame spalvoto popieriaus, suplėšome mažais gabaliukais. Tepame ant kiaušinio klijų ir priklijuojame tuos mažus suplėšytus gabaliukus ant kiaušinio. Taip apklijuojame visą kiaušinį. Galima įverti siūlą, kad kiaušinį pakabinti.

2. Kitoks kiaušinis.Reikia spalvoto popieriaus, kokio nors nereikalingo žurnalo, adatos, siūlo. Paprašykit mamyčių padaryti kiaušinio formos trafaretą.Tada apsibrėžiame du kiaušinius iš spalvoto popieriaus ir tris iš spalvoto žurnalo ( geriau, kad nesimatytų raidžių). Išsikerpame. Sudedame visus penkis kiaušinius vienas ant kito, o čia jau paprašykit mamyčių, kad juos visus kartu per vidurį susiūtų. Išskleidiame ir štai koks kiaušinis.
Paliekame siūliuką pakabinti.
Kitas variantas. Iškerpate penkis baltus kiaušinius, ant jų nupiešiate pavasarį ar dar ką nors gražaus ir tokius penkis kiaušinius mamytė per vidurį susiūna.

3. Velykinis zuikutis.(Darbelis mamytėms vaikų džiaugsmui.) Reikia siūlų šiek tiek su pūkeliu, vilnos, virbalų, adatos. Apmetame 18 akių ir mezgame gerosiomis, ir blogosiomis akimis pagal raštą kvadratėlį. O kaip susiūti papasakos Palmira. Gal mamytės, o gal močiūtės padėtų tam kiškučiui atstraksėti į jūsų velykinį sodelį. Neišsigąskite! Tai tikrai nesunku.


Labai lauksiu jūsų naujų darbų, naujų nuotykių ir dar kartą labai jumis džiaugiuosi. Nykštukas

 

2020 m. kovo 30 d.

Sveiki mūsų vaikučiai.

Šiuo metu mes negalime visi kartu susitikti grupėje, tačiau mūsų draugas Nykštukas nepamiršo jūsų. Linki būti visiems sveikiems ir linksmiems. Prašo, kad sustotumėte į ratelį ir padainuotumėte.

Upeliukas uždainavo,
Linksmas vėjas nušiuoliavo.
O saulutė taip šviesi,
Žibuoklėle, kur esi?

Ar aukštam kalnely,
Ar kiškio namely.
Ar po paukščio sparneliu,
Ar po žemės grumsteliu.

Šaunuoliai vaikučiai.

Ir pasisveikinkim visi kartu, o tėveliai kartu su jumis.

Labas rytas akytės,
Labas rytas ausytės.
Labas rytas kojytės,
Labas rytas rankytės.

Akytės žiūri,
Ausytės klauso.
Rankytės ploja,
Kojytės trepsi.
Štai ir aš,
Jau atsibudau.

Čyru vyru pavasaris,
Bėkit, vaikai į pašalius.

O mes vaikučiai keliausime į pasaką. Keliaudami mes sutiksime savo draugus paukštelius, kurie sugrįžo į savo gimtinę ir džiugins mus savo giesmelėmis. Bet prieš keliaudami, pamiklinsime savo pirštelius.

Rodoma rankomis ir sakoma: “susitiko du balandžiai (rankų delnai atsukami vienas į kitą) pasisveikina (palinguoja piršteliais) nugarėlėmis pasitrynė (vieną į kitą patrinamos išorinės delno pusės). Tada susitiko du mažyliai, susitiko du bevardžiai, susitiko du didieji, susitiko du smaližiai (tariant pirštų porų pavadinimus, suneriami pirštai išorinėje delnų pusėje). O kaip nykštukams susitikti? Štai taip! (sunertais pirštais delnai išsukami į išorinę pusę) ir paplojant sakoma “susitiko”.

Tad keliaukime vaikučiai. Ryto varpas nuskambėjo ir kelionė prasidėjo.

Din-di-lin, din-di-lin
Miško takeliu tolyn (plojame rankytėmis).

Du paukščiai tupėjo ant akmenio pliko.
Kai vienas nuskrido, tai antras dar liko…
Kai antras nuskrido ieškoti sau slieko,
Tai vargšas akmuo pasiliko be nieko.
Tra-lia-lia-lia- bum!

Kai žvirbliukai greit nuskrido, tai genelis čia atskrido.
Labas vakaras geny,
Kaip tu margas gyveni?
Medyje tupi aukštai,
Ir visus aplink matai.

Kur tik nori, ten skrendi,
Gal manęs tu negirdi?
O genelis man – girdžiu!
Ką tauški čia po medžiu.

Paklausyki kai tylu,
Aš kalu, kalu, kalu.
Darbą dirbu tuk, tuk, tuk,
Ar padėsi man berniuk?

Tuk – tuk medelį kalu.
Kirminėlių ieškau ir surandu.
Kapt sulesu, medelį pagydau.

Iškilo į dangų aukštai vieversiai.
Čirena, sparneliais plasnoja.
Čyru-vyru pavasaris!
Bėkit vaikai į pašalius (sugniaužiame ir išskleidžiame pirštukus).

O, ką gi ten veikia varnėnas?

Su tėčiu mes turime planą,
Pastatyt varnėnui namą.
Pjovėm pjovėm, kalėm, kalėm.
Gręžėm, gręžėm, dažėm, dažėm,
Namą nuostabų pastatėm.

Tėtis jį klevan įkėlė,
Pavadino inkilėliu.
Kai varnėnas ten gyvens,
Gali švilpaut lig rudens.
Pjovėm pjovėm, kalėm, kalėm.
Gręžėm, gręžėm, dažėm, dažėm,
Namą nuostabų pastatėm.

Lik sveikas varnėne. Džiugink mišką ir vaikus. Mes ateisim į svečius.

Din-di-lin, din-di-lin
Miško takeliu tolyn…
Kur takelis pasuka,
Rasit miško pasaką (rankytėmis rodome, kaip takelis sukasi). Tėveliai arba vaikučiai paseka savo mėgstamą pasakėlę.

O kol pasakos miegos,
Tai vaikučiai polką gros (imame dvi lazdeles ir grojame).

Tai graži ta mūs dienelė, bet jau leidžiasi saulelė. Laikas grįžti į namus, pasikviest gerus draugus.

Jau saulutė leidžias,
Artyn vakarėlis.
Uždengs visą dangų,
Tamsus debesėlis (vaikučiai ramiai susėda arba atsigula).

O po auklėtojos Silvos pasakėlių ir dainelių auklėtoja Palmira kviečia pasidaryti keletą darbelių

Artėja gražiausia pavasario šventė šv. Velykos. Šv. Velykos tai pavasario atėjimo, gamtos atbudimo šventė. Ir štai kokius darbelius mes pasidarysime.

1. Šv.Velykų sodelis. Pasisėsime velykinį sodelį. Pirmiausia reikia į vandenį užmerkti avižėles arba kitokius grūdelius. Maždaug po trijų dienų išbrinkusius grūdelius pasėti į vazonėlį su žemėmis. Nepamirškite palaistyti. Jeigu kruopščiai prižiūrėsime, tai sodelis gražiai augs.

2. Velykinis paštas. Darysime atviruką. Ant sulenkto pusiau, A4 formato lapo priklijuojame nusipieštą ir iškirptą kiaušinį. Kiaušinis gali būti ir nuspalvota kiaušinio forma. Aplink kiaušinį, lapą papuoškime pavasariniais žiedais. Galima iškirpti iš spalvoto popieriaus žibutes, tulpes, snieguolytes ir priklijuoti. Kas moka, šiek tiek, rašyti, užrašykite atviruką ir išsiųskite seneliams ar draugams. Ir aš lauksiu jūsų laiškų.

3. Verbos. Prieš Velykas- Didžioji savaitė. Ji prasideda Verbų sekmadienį. Mūsų verbos bus labai paprastos ir nesudėtingos pasidaryti. Nukerpame spalvoto tampomo popieriaus ritinėlio galą. Tada gražiai sukarpome juostelėmis ir vyniojame ant pagaliuko. Galą priklijuojame su klijais. Galima užrišti spalvotą kaspinėlį. Bus labai smagu, jeigu jūs su tėveliais sugalvosite padaryti ir kitokias verbas.

Nepamirškite Verbų sekmadienio rytą su verba kepštelti mamą, tėtį, sesę, brolį ar senelius sakyti ,, Ne aš plaku, verba plaka. Būk sveikas nuo metų, ligi metų“, linkėdami vienas kitam sveikatos!

4. Velykiniai kiaušiniai. Labai švariai nuplauname vištos kiaušinius. Viename ir kitame kiaušinio galuose atsargiai su adata padarome skylutes. (Reikia tėvelių pagalbos.) Tada pučiame su lūpomis orą į kiaušinį, kad išbėgtų kiaušinio trinys ir baltymas. Nuplauname kiaušinį. Ant sauso kiaušinio pieškite guašu. Nudažykite kiaušinį. Kai kiaušiniai nudžius, pro abi skylutes galima įverti siūliuką ir pakabinti ant medžio šakelės.

Tai džiaugiasi Nykštukas jūsų gražiais darbeliais, skambiomis dainelėmis, kuriais galite pasidalinti Facebook grupėje ir vėl lauks jūsų sugrįžtančių…