2020 m. balandžio 6 d.

Sveiki vaikai. Šį laišką rašau Jums, bet paprašykite, kad tėtis ar mama jį perskaitytų. Žinau, kad daug smagiau žaisti ir mokytis namuose ne vienam, o su broliu ar sese, su tėvais ar seneliais. Pabandykite kartu smagiai pažaisti:
• Vaikai, paprašykite, kad mama ar tėtis sugalvotų žodį, kai pirmą garsą pasakote jūs. Pavyzdžiui, jūs sakote garsą M, o suaugęs sugalvoja ir pasako žodį – mašina, S – sofa ir pan. Paskui pasiūlykite tėveliams pasikeisti vietomis, kai pirmą garsą pasakys jis, o jūs turėsite sugalvoti žodį.

• Paskaičiuokite kartu su broliukais ir sesutėmis. Jūs pasakykite vieno daikto, esančio namuose, pavadinimą, o žaidimo draugas turi suskaičiuoti ir pasakyti, kiek tokių daiktų yra Jūsų namuose. Pavyzdžiui, Jūs pasakote kėdė, o brolis ar sesė jas suskaičiuoja ir pasako ,,mes turime šešias kėdes”. Tėveliai, būtinai stebėkite, kad vaikai kalbėtų pilnais sakiniais, o ne atsakytų vienu žodžiu. Galite skaičiuoti šaukštus, langus, lovas ir t.t. Vėliau galite apsikeisti ir dabar jau daiktus skaičiuos suaugęs žmogus. Vaikai tikrai apsidžiaugs, jei netyčia suras Jūsų ,,klaidą”.

 

• Vaikučiai, padėkite tėveliams ir mamytėms susitvarkyti namuose. Artėja gražiausia pavasario šventė – Velykos. Jūs jau dideli ir tikrai galite sudėtų knygas į lentyną, žaislus – į žaislų dėžę, šaukštus – į stalčių, šluotą – į sandėliuką, pieštukus – į pieštukinę, puodus – į spintelę, batus –į batų dėžę ir pan. Kai susitvarkysite, pasakykite tėveliams, kur yra Jūsų namuose žaislai, knygos, indai ir stalo įrankiai , rūbai… Tėveliai, prašykite, kad vaikas pasakytų pilnu sakiniu ,,Rūbai yra spintoje” ir t.t. Nepamirškite padėkoti savo didžiausiems pagalbininkams…

• Vaikai, priminkite tėveliams, kokias Jūs žinote spalvas. Juk Velykos – čia pat! Šią šventę jūs švęsite su savo šeima. Velykų rytą marginsite kiaušinius – margučius. Kiekviena spalva, kuria dažomi kiaušiniai, turi savo reikšmę:

o   juoda spalva – tai žemės simbolis,
o   raudona spalva – sėkminga pradžia,
o   žalia – tai augalų spalva,
o   geltona ir ruda – tai subrendusių javų simbolis,
o   mėlyna – tai dangaus spalva…

O juk pasaulyje dar gausybė raštų yra. Margučiai puošiami raštais, kurie simbolizuoja pavasarį: saulutėmis, žvaigždėmis, rūtomis, eglėmis, paukščiais, gėlių žiedais, žalčiais…Jei mėgstate piešti, galite nupiešti lėkštę, o joje dryžuotą, taškuotą, gėlėtą ir vienspalvį (jums gražiausios spalvos) margutį, o paskui piešinėlio nuotrauką atsiųskite man… Kai tiek daug aplink margučių, pažiūrėkite ir pamėginkite atrasti tokį pat:

Velykos – linksma pavasario šventė, jei norite, galite ir eilėraštuką apie šią šventę išmokti:
Kiek margučių, kiek linksmybių
Laukia mūsų per Velykas!
Mes dažysim margučius
Ir keliausim į svečius.
Pasiimsim pintinėlę,
Prisidėsim kiaušinėlių,
Pavaišinsime vaikus,
Gal sutiksim kiškučius,
Benešančius mums saldainių,
Po pyragą ir riestainį…


Taip jau yra, kad šiais metais Velykas švęsti turime namuose, ir keliauti negalime, bet šį smagų eilėraštuką galėsite pasakyti kitiems šeimos nariams…

O dabar, kai pažaidėte ir darbelius nudirbote, labai laukčiau, kad pasidalintumėte kaip Jums sekėsi darželio facebook paskyroje arba elektroniniu paštu adresu aleliunienedaiva@gmail.com Tėveliai, kurie pageidautumėte, galėčiau atsiųsti individualias užduotis Jūsų vaikui. Rašykite man elektroniniu paštu adresu aleliunienedaiva@gmail.com Geros ir kūrybingos jums nuotaikos, gražių švenčių ir iki kitų susitikimų!
Logopedė Daiva

 

2020 m. kovo 30 d.

Sveiki. Norėčiau pateikti keletą rekomendacijų tėveliams, kurie padėtų lavinti vaikučių kalbą. Labai svarbu, kad nepaliktumėte vaikų vienų prie kompiuterio ar televizoriaus, bendrautumėte su jais, sektumėte ar skaitytumėte pasakas, o paskui galite prašyti apibūdinti pagrindinius veikėjus, atpasakoti svarbiausius įvykius, į klausimus atsakant pilnais sakiniais, o ne vienu žodžiu.

Kai mažieji nerimsta, jiems reikia veiklos. Pažaiskite kartu:

• Paprašykit, kad vaikas išgirdęs nurodytą garsą (pavyzdžiui Š), atliktų sutartą veiksmą: atsitūptų, suplotų ar pašoktų. Mažesniam vaikui, iki ketverių metų, sakykit garsų eilę: v, b, k, Š, d… po to dviejų garsų skiemenukus: me, ka, bū, Ša, al…, o vyresniam vaikui galite sakyti ir sunkesnius skiemenukus (skai, paŠ, kvie…) arba žodelius, kai garsas, kurį reikia išgirsti, yra pirmas (Švilpynė, langas, Šokėja…), jeigu vaikui per lengva – garsas Š žodžio viduryje, gale…(vaikams, lankantiems logopedines pratybas, šios užduotys žinomos).

• Pasakykit pirmą žodžio skiemenį ir meskit vaikui kamuolį. Vaikas turi pagaut kamuolį ir pabaigt žodį. Pvz.: Pa – pūga, spąs – tai, miš – kas, kai – mas….Paskui žodį gali pradėti vaikas ir mesti kamuolį jums. Bus smagu.

• Kurkit su vaikais mįsles. Pirmiausia jūs apibūdinkit daiktą, o vaikas turi atspėt, apie ką kalbat, paskui pasiūlykit vaikui pačiam sukurti mįslę. Pvz.: Didelė, sunki, medinė, ruda, sena, graži, kas? Jei vaikas neatsako, padėkit pasakydami dar po vieną požymį ir leiskit vaikui pagalvot: tai yra baldas. Ji stovi mūsų miegamajame. Ten mes laikom rūbus. Taip, tikrai, tai spinta. Tada paprašykite vaiko, kad jis pats pasakytų: tai kokia ta mūsų spinta? Arba: Raudonas, saldus, apvalus, kietas, lengvas, sultingas, kas? Tai vaisius. Auga sode ant medžio. Pameni, kartu rudenį mes juos skynėm. Taip, tai obuolys. “Dabar tu man pasakyk, ar atsimeni, koks tas obuolys?” Nepamirškite pagirti vaiko.

• Smagiai lavinti vaiko kalbinius gebėjimus galima ir kasdieninėje veikloje. Pavyzdžiui: Paprašykite, kad vaikas padėtų jums padengti stalą: padėk ant stalo dvi lėkštes. Prie lėkščių padėk po vieną šakutę ( 6-7 metų vaikui sakykite “lėkštės dešinėje pusėje”). Už lėštės padėk puodelį. Stalo viduryje padėk druskinę. Šalia druskinės pastatyk pipirinę. O kur man pastatyti salotinę? (paprašykite, kad vaikas pasakytų šalia ko arba už ko, bet ne parodytų ir sakytų “čia”). Į salotinę įdėk šaukštą. Prie druskinės padėk lėkštę su duona. Aplink stalą sustatyk kėdes ir pan. Prašykite, kad vaikas įvardytų savo atliekamus veiksmus (Dedu lėkštes ant stalo. Prie lėkštės dedu šakutę…) Paskui dar kartą galite paklausti: Nematau, kur tu padėjai šaukštą? Kas stovi mūsų stalo viduryje? ir t.t. Būtinai pagirkit savo pagalbininką.

Artikuliacinė mankštelė – pasakėlė

Su kalbėti dar tik pradedančiais ar jau čiauškančiais vaikais išbandykite paprastą, visus kalbos padargus išjudinančią artikuliacinę mankštą, kuri, kad būtų smagiau, susieta su pasakojimu.
Sekite pasakaitę ir atlikite nurodytus judesius, kuriuos turėtų kartoti ir mažylis:

„Pas senelius važiavo brolis pūstažandis.“
Pasakę šį sakinį stipriai išpučiame žandus.

„Ir sesutė, visai kūdutė.“
Žandus stipriai, taip, kad paliestų liežuvį, įtraukiame.

„Bučkis ir broliukui, bučkis ir sesutei.“
Sučiaupiame lūpas bučiniui ir pasiunčiame du oro bučinukus, kad būtų garsas.

„Pasodino visus prie stalo ir skaniausių blynų davė.“
Apsilaižome lūpas nuo viršaus iki apačios.

„Dar karštučiai! Pūskite, vaikučiai!“
Suspaudžiame lūpas ir stipriai pučiame.

„O dabar jau galime blynus lapnoti.“
Judiname žandikaulį aukštyn ir žemyn lyg kramtytume.

„Nepamirškime tik padėkoti, šypseną padovanoti.“
Plačiai, kad visi dantukai matytųsi, šypsomės, liežuvį spaudžiame prie gomurio.

„Sočiai pavalgius, žaiskime slėpynių! Broli, kur gi tu?“
Liekame užsičiaupę ir liežuviu iš vidaus paliečiame kairį žandą, o tuomet – dešinį.

„Apieškokime visus namus. Broli, aaa-ūūū!“
Truputį išsižiojame ir liežuviu perbraukiame per dantis, iš pradžių per viršutinius, o tuomet – per apatinius.

„Reikia ir kieme ieškoti! Ir kairėj, ir dešinėj!“
Išsižiojame, iškišame įtemptą liežuvį ir jį pajudiname į kairę, į dešinę.

„Ir aukštai, ir žemai!“
Liežuvį pajudiname aukštyn, žemyn.

„Štai kur brolis! Snaudžia už bačkos!“
Liežuvį susukame į vamzdelį.

„Ar jau žaisti pavargai? Ima žiovauti vaikai.“
Atsipalaiduojame ir nusižiovaujame.

„O ką veikia pavargę vaikučiai? Gulasi miegučio.“
Atsipalaiduojame, užsičiaupiame ir užsimerkiame.

Bet nutinka ir taip, kad tėveliai labai aktyviai imasi ugdyti vaikų kalbą ir „perspaudžia“. Pagrindinės klaidos, kurių svarbu nedaryti:

Neverskite vaikų kalbėti, naudodami griežtą, įsakmų toną. Dažnai tėvai nori greito rezultato. Dėl šios priežasties jie „perspaudžia“ vaiką, versdami jį vėl ir vėl pakartoti žodį taisyklingai. Griežtai ištartas „būtinai pasakyk“ tik užkerta kelią natūraliam kalbos vystymuisi. Dėl tokio įsakmaus tono vaikas jaučiasi negerai. Jis mano, kad niekada nieko nepadaro teisingai ir tuomet vaiko noras išmokti taisyklingai kalbėti dingsta. Ką daryti? Vietoje vertimo kalbėti ramiu balsu parodykite, kad tą žodį galime “padalinti” ir lėtai ištarti dalimis, pvz.: veid-rodis, Pane-vėžys, kakla-raištis ar net ka-kla-raiš-tis. Tegul pavaikšto, pabūna pats su savimi. Po kiek laiko galite jo vėl paprašyti pakartoti tą patį vaikui sunkų žodį.

Nevartokite mažybinių ir netaisyklingų žodžių bendraudami su mažais vaikais. Svarbu, kad Jūsų žodyne nebūtų daug tokių žodžių, kaip „katinėlis“, „šuniukas“, „lėliukas“, „mašinytė“, arba, dar blogiau, neperimkite vaiko kalbėjimo manieros, sakydami „niam niam“, „au au“, „ciucia“. Iš tiesų tai yra didelė klaida, kuri nepadeda vaikui. Ką daryti? Kur kas labiau padėsite mažyliui, vadindami daiktus tikraisiais jų vardais. Mažam vaikui daug lengviau pasakyti „katė“, o ne „kačiukas“, „šuo“, o ne „šuniukas“. Šie trumpi žodžiai yra kur kas aiškesni vaikui, juos jam lengviau ištarti nei mažybinius.

Nemažai tėvų ir kitų šeimos narių mėgdžioja vaiką švepluodami ar kartodami vaikų susigalvotus žodžius. Suaugusieji šiuo atveju daro ypač didelę klaidą. Žinoma, švepluoti su vaiku ir pasilinksminti, kartojant jo naujadarą, gali būti smagu, tačiau tai tikrai neduos gerų rezultatų. Jei švepluosite ir netaisyklingai tarsite žodžius, vaikas ims nebesuvokti, ar jis teisingai kalba ir kuo jo kalbėsena bloga. Jie sutrinka: kas negerai, kodėl visiems smagu, ko jie juokiasi? Ką daryti? Atsisakykite pagundos kartu su savo vaikais švepluoti ar kalbėti netaisyklingai.

Neapkraukite vaiko žodžių ir užduočių gausa. Vaikai vienu metu nepriima daug informacijos – nereikėtų to užmiršti. Kartais ko nors prašydami vaiko vienu metu susakote daug dalykų. Vėliau jūs stebitės: „Paprašiau obuolio, o jis man neatnešė“, bet tikriausiai pamiršote, kad prie užduoties „atnešk obuolį“ dar paprašėte vaiko nueiti į virtuvę, virtuvėje padėti šluotą į vietą ir dar atnešti obuolį. Todėl rezultatas neturėtų stebinti. Ką daryti? Panašiu atveju turėtumėte trumpai ir kuo aiškiau vaikui pasakyti, ko norite – tai turėtų būti viena užduotis vienu metu.

Tėveliai nori, kad vaikas ką nors papasakotų, nors jis tam nepasiruošęs. Jūs nerimaujate, kad ketverių metų vaikas nepasakoja, kas jiems nutiko kieme ar darželyje. Ką daryti? Jei vaikas vengia kalbėti sakiniais, padėtų klausimai. Patartina užduoti kuo daugiau klausimų ir prašyti vaiko atsakyti pilnu sakiniu. Pavyzdžiui, į klausimą „Ką veikia berniukas?“ vaikas atsako „Žaidžia“. Tuomet tėvai paklauskite „Kas žaidžia?“. Kai vaikas atsako, kad „berniukas“, dar sykį perklauskite: „Tai ką berniukas veikia?“. Vaikui atsakius „Berniukas žaidžia“, jo galima klausti: „O su kuo jis žaidžia?“ ir t.t
Labai svarbu, kad nepamirštumėte paskatinti vaikų, pasidžiaugti net ir mažais jų pasiekimais kiekvieną dieną.

Šios rekomendacijos ir užduotėlės tinkamos visiems vaikams. Labai laukčiau atsiliepimų, nuotraukų kaip sekėsi atlikti su vaikais kalbines užduotis elektroniniu paštu adresu aleliunienedaiva@gmail.com Sėkmės visiems.