Meniu Uždaryti

Valdorfo metodika darželyje

Lopšelyje-darželyje „Rugelis“ veikla vykdoma remiantis Valdorfo pedagogikos elementais. Kviečiame pajausti kuo mes gyvename!

Dienos veikla

Ryto ratas

Vaikai į ryto ratą sukviečiami varpeliu. Susirinkus visiems vaikams, sustojama arba susėdama į ratą, pasisveikinama su visais. Jei kuris vaikas neturi noro prisijungti, tai padaro vėliau. Su vaikais sveikinasi rankos lėlė Nykštukas. Sveikinasi ratu su kiekvienu vaiku atskirai, paminėdamas kiekvieno vardą ir paduodamas rankutę. Palinkima visiems geros dienelės. Jei vaikai nori, gali palinkėti draugams kokios tik nori dienos ( geltonos, saulėtos, šiltos ar minkštos…).

Po palinkėjimų susiskaičiuojame kiek vaikų yra grupėje, prisimenami neatėję draugai. Tiems kurie serga, esantys vaikai iš savo delniukų išpučia linkėjimą, kad greičiau pasveiktų.
Sustojame ir sakome pasižadėjimą. ( Tyra kaip saulė…). Vaikai susikaupia, nusiramina. O tada pirštukų žaidimas. Jis irgi parenkamas pagal temą ar metų šventės tematiką. Kiekvienas vaikas žaidimuose dalyvauja tiek, kiek nori ir gali. Vaikai dažniausiai noriai įsitraukia į ryto rato žaidimus ir ratelius. Svarbu jų neskubinti ir neraginti, nes jie dalyvauja natūraliai. Iš pradžių ramesni, po jų seka intensyvūs ir vėl ramesni, atitinkantys temą, ypač šventes.

Ryto ratas užbaigiamas kūrybine vaikų veikla, pagal savaitės ritmą, nes ritmas vaikui suteikia saugumo, laisvumo jausmą.

Rato ir pirštų žaidimai ugdo vaiko dvasingumą, nes jie neša džiaugsmą, o džiaugsmas – sielos būsena. Šie žaidimai padeda vaikams išgyventi metų švenčių laukimo, ruošimosi joms ir bendrumo jausmą. Vaikų dvasingumui ugdyti reikia šventės.

Popietinis ratas, pasakos sekimas

Auklėtoja dainele sukviečia vaikus pasakai. Vaikai susirenka į ratelį, uždegama žvakutė, skamba varpelis ir pakviečiama pasaka. Pasaka pasirenkama atsižvelgiant į metų laiką, artėjančias šventes. Pasakos sekimas – kaip ritualas. Ta pati pasaka sekama dvi savaites.  Pirmąją savaitę pasaką seka auklėtoja, antrąją savaitę pasaka vaidinama su stalo lėlėmis į vaidinimą įtraukiant ir vaikus.

Pasakai pasibaigus, vėl skamba varpelis, vaikai su auklėtoja žaidžia ramius žaidimus – su akmenėliais, kaštonais, pirštukais. Po žaidimų skamba atsisveikinimo dainelė, užpučiama žvakutė ir vaikai pamažu išsiskirsto.

Šventės

Išleistuvės

Priešmokyklinukų išleistuvių šventė, tai visų metų ugdymo(si) rezultatas ir atsisveikinimo su darželiu šventė. Jos metu vaikai tėveliams surengia mažą koncertėlį. Vaikai šoka, dainuoja, groja įvairiais muzikos instrumentais, vaidina pasaką. Kartais pasaką vaikams suvaidina tėveliai ar auklėtojos. Ir čia jau būna tėvelių, auklėtojų siurprizas- staigmena vaikams. Paskutinė pasekta ir suvaidinta pasaka darželyje, vaikams suteikia ypač gerų emocijų. Tėvelių bendros repeticijos ir pasiruošimas šiai šventei visus dar labiau suartina.

Po vaikų pasirodymo atiduodami ,,Nykštuko“ surinkti ir į dėžutes sudėti vaikų darbeliai, o nuo išleistuvių didžiosios žvakės kiekvienas dega savo išleistuvių žvakelę.

Darželį paliekančius vaikučius sveikina ir jiems geros kloties linki direktorė įteikdama priešmokyklinio ugdymo(si) programos baigimo diplomėlius. Vaikučius sveikina tėveliai, auklėtojos ir darželyje pasiliekantys jaunesnieji jų draugai. Auklėtojos kiekvienam priešmokyklinukui pasiuva ir padovanoja po mažą nykštuką su kuprinėle. Kuprinėlėje vaikai randa mažą ,,stebuklų“ akmenėlį, kuris nukelia vaikus į prisiminimų dienas praleistas darželyje. Šventės kulminacija – bendra daina ,,Ten už girių toli“ jau tapusi darželio ,, išleistuvių himnu“ ir į orą paleisti svajonių balionai.

Jau tradicija tapo pasodinti darželio teritorijoje obelaitę, taip paliekant nors mažą dalelę savęs. O pasiliekantiems darželyje draugams gražus palikimas bei džiaugsmas vis didėjančiu ir gražėjančiu vaikystės sodu.

Muzikinė veikla

Veikla salėje

Pagal Valdorfo metodiką, vaikai žaisdami ir vaidindami skambant muzikai išlaisvėja, atsipalaiduoja. Ankstyvoje vaikystėje ypač svarbu, kad vaiko pojūčiai patirtų ritmą. Gražus skambesys yra svarbiau nei prasmė . Kuo daugiau regimų bei girdimų įspūdžių – tuo geriau. Vystytis vaikui itin padeda šokio judesys pagal rimtą. Pamėgdžiojimas yra itin svarbus ugdymo principas, leidžianti vaikui natūraliai išmokti orientuotis pasaulyje. 

Skatinti ir palaikyti vaiko norą judėti, būti aktyviam, perprasti judesį, išreikšti save, jaustis visaverčiu. Muzikinė veikla veikia ritminę sistemą (kraujotaką, kvėpavimą) glaudžiai susijusi su jausmais. Fizinė veikla, harmonizuoja vaiką, padeda jam augti, džiaugtis.

Salėje veikla būna vieną kartą per savaitę. Stengiamės, kad mokomoji medžiaga atitiktų vaiko galimybes ir poreikius tam tikru gyvenimo tarpsniu, o taip pat ir gamtos ritmą.

Atėję į salę, sustojame į ratą, dainuodami pasisveikiname ir kartų keliaujame į muzikos ir garsų pasaulį. Dainuojame daineles, kurias sujungiame į siužetą, žaidžiame ritminius žaidimus, grojame muzikos instrumentais. Grojant, vaidinant vaikai atsiveria emocijoms. Aplinka skatina augti, drąsiai būti savimi. Štai tokia būna muzikinė valandėlė vaikams.

Euritmija

Euritmijos metu reiškiamas džiaugsmas, nuotaika, augimas. Kiekvienas judesys daromas su vaikais, turi būti laisvas, tikras ir tikslus. Šokio, judesio ir muzikinių ritmų reikšme, padedame vaiko vystymuisi. Vaikai jaučiasi gerai ir džiaugiasi skambančia muzika, judėjimu. Pasisveikina (dalyvauja) ne tik vaikas, bet ir atskiros kūno dalys: galva, rankos, kojos. Euritmija yra tai, ką mes išgyvename ne tik jutimiškai, bet ir dvasiškai.

Vaikas užsiėmimo metu išgyvena įvairius pojūčius. Šokinėjimas aukštyn, žemyn, bėgimas ratu, gali pajausti laisvę, erdvės laisvę. Stipriai, garsiai žengdami išgyvena jėgos, drąsos pojutį. Išgyvena ir metų laikus, šviesą, tamsą.  Ranka rodydami lapo kritimą, saulės švietimą, lietų išgyvena įvairius gamtos reiškinius. Euritmijos pagalba vaikai įvedami į raidžių pažinimą, jas suvokia erdvėje savo kūnu, išgyvena savo vidumi. Vaikai įvedami į geometrinių figūrų, formų suvokimą, pažinimą atliekant įvairius judesius. Eidami ratu, spirale, apskritimu suvokia laiko pojūtį (greitai, lėtai). Muzikos skambėjimas garsiai padeda pajusti ritmą, emociją, nuotaiką.