Lopšelyje-darželyje „Rugelis“ veikla vykdoma remiantis Valdorfo pedagogikos elementais. Kviečiame pajausti kuo mes gyvename!
Dienos veikla
Ryto ratas
Vaikai į ryto ratą sukviečiami varpeliu. Susirinkus visiems vaikams, sustojama arba susėdama į ratą, pasisveikinama su visais. Jei kuris vaikas neturi noro prisijungti, tai padaro vėliau. Su vaikais sveikinasi rankos lėlė Nykštukas. Sveikinasi ratu su kiekvienu vaiku atskirai, paminėdamas kiekvieno vardą ir paduodamas rankutę. Palinkima visiems geros dienelės. Jei vaikai nori, gali palinkėti draugams kokios tik nori dienos ( geltonos, saulėtos, šiltos ar minkštos…).
Po palinkėjimų susiskaičiuojame kiek vaikų yra grupėje, prisimenami neatėję draugai. Tiems kurie serga, esantys vaikai iš savo delniukų išpučia linkėjimą, kad greičiau pasveiktų.
Sustojame ir sakome pasižadėjimą. ( Tyra kaip saulė…). Vaikai susikaupia, nusiramina. O tada pirštukų žaidimas. Jis irgi parenkamas pagal temą ar metų šventės tematiką. Kiekvienas vaikas žaidimuose dalyvauja tiek, kiek nori ir gali. Vaikai dažniausiai noriai įsitraukia į ryto rato žaidimus ir ratelius. Svarbu jų neskubinti ir neraginti, nes jie dalyvauja natūraliai. Iš pradžių ramesni, po jų seka intensyvūs ir vėl ramesni, atitinkantys temą, ypač šventes.
Ryto ratas užbaigiamas kūrybine vaikų veikla, pagal savaitės ritmą, nes ritmas vaikui suteikia saugumo, laisvumo jausmą.
Rato ir pirštų žaidimai ugdo vaiko dvasingumą, nes jie neša džiaugsmą, o džiaugsmas – sielos būsena. Šie žaidimai padeda vaikams išgyventi metų švenčių laukimo, ruošimosi joms ir bendrumo jausmą. Vaikų dvasingumui ugdyti reikia šventės.
Popietinis ratas, pasakos sekimas
Auklėtoja dainele sukviečia vaikus pasakai. Vaikai susirenka į ratelį, uždegama žvakutė, skamba varpelis ir pakviečiama pasaka. Pasaka pasirenkama atsižvelgiant į metų laiką, artėjančias šventes. Pasakos sekimas – kaip ritualas. Ta pati pasaka sekama dvi savaites. Pirmąją savaitę pasaką seka auklėtoja, antrąją savaitę pasaka vaidinama su stalo lėlėmis į vaidinimą įtraukiant ir vaikus.
Pasakai pasibaigus, vėl skamba varpelis, vaikai su auklėtoja žaidžia ramius žaidimus – su akmenėliais, kaštonais, pirštukais. Po žaidimų skamba atsisveikinimo dainelė, užpučiama žvakutė ir vaikai pamažu išsiskirsto.
Šventės
Mūsų darželio gyvenime svarbus vaidmuo skiriamas metų šventėms. Jų laikas atitinka kertinius gamtos virsmus, padeda vaikams teisingai ugdyti savo įpročius, kaupti jėgas. Metų šventės padeda vaikams ugdytis dvasinius ir tikėjimo bei pasitikėjimo jausmus. Velykos, Joninės, Mykolinės, Kalėdos – metų laikų kaita vyksta per visus šiuos keturis lygmenis.
Vis labiau, mūsų skubėjimo ritme, esame nutolę nuo gamtos. Sąsajas su gamta atgaivinančios šventės padeda vaikams pajusti gamtą, per dainas ir žaidimus pagarbą jai.
Pavasaris – Užgavėnės, Verbos, Velykos. Šeštinės, Sekminės. Vasara – Joninės, Žolinė. Ruduo – Mykolinės, Derliaus šventė, šv. Martyno diena. Žiema- Adventas ir Kalėdos, Trys Karaliai.
Metų ritmas be švenčių negalimas. Švenčių išgyvenimas vaikams suteikia pasitikėjimo, bendrystės jausmą. Su jomis siejami žaidimai, pasakos, dainelės sąlygoja glaudų ryšį su gamta ir žmonėmis. Tai pagrindas beribiam kūrybiškumui, vaikų nuostabai, dvasingumo pajautimui.
Šventės turi būti gyvos. Darželyje svarbu, kad vaikas galėtų būti ne stebėtojas, o dalyvis.Vaikai dvasinius dalykus išgyvena per pasiruošimą- susikaupimą, papuošimų gaminimą, želmenėlių sėjimą, vaišių gaminimą, Betliejukų darymą, meduolių kepimą, laukimą, per daineles ir žaidimus pasirinktus šventei.
Svarbu darželyje kaip ir šeimoje, pasikartojančios tradicijos. Kiekvienais metais, augdami vaikai vis skirtingai per pasakojimus, vaidinimus, pirštų žaidimus, dainas išgyvena šventes.
Metų šventės yra tarsi kelionė, pažinimas prisimenant kas pamiršta, kas mūsų tėvų ir senolių.
Dirbant su vaikais ir organizuojant šventes, labai svarbu, kad vaikas ne tik išoriškai stebėtų jų eigą, bet ir išgyventų pačius gražiausius jausmus. Mes, suaugusieji šventinę nuotaiką turime sukelti taip, kad vaiko patirti įspūdžiai švenčių metu lydėtų jį per visą gyvenimą.
Rugsėjo mėnesį švenčiame Mykolines. Ant metų stalo puikuojasi kviečių varpų vainikas, šalia miežių ir rugių pėdas. Aplinkoje tvyro salstelėjęs javų kvapas, kurį vėliau vaikai pajunta kepdami duonelę. Kita šios šventės pusė, tai gėrio ir blogio kova. Jį vaikams atskleidžiame ir parodome žaisdami žaidimą „Princesė, riteris ir drakonas“. Princesė – tai šviesos, gėrio simbolis, drakonas – blogio, tamsos simbolis, o riteris kuris nugali drakoną ir išvaduoja princesę – drąsos simbolis.
Spalio mėnesį atkeliauja dėdė Derlius. Tai pati realiausia ir žemiškiausia šventė, kurios metu vaikai ragauja daug vaisių, daržovių, pajusdami rūgštų, saldų, truputį aštroką skonį, gėrisi daržovėmis ir vaisiais, mena mįsles. Žaidžia įvairius pojūčius lavinančius žaidimus: „Įmink, atspėk“.
Lapkričio mėnesį artėja vėlyvo vėlyvo rudens metas: ilgėja naktys, trumpėja dienos. Vaikai nori šilumos, šviesos, jaukumo. Ateina Martyno metas – žibintų šventė. Vaikai gamina žibintus, vaikšto su jais: taip išgyvena tamsos ir šviesos efektą. Sekama arba vaidinama pasaka: „Mergaitė ir žibintas“, dainuojamos įvairios dainelės apie nykštukus ir jų darbus požemio karalystėje.
Visą gruodžio mėnesį vyrauja šventinis laukimo ir ramybės laikas. Jo metu vaikai skaičiuoja ir atvirukais žymi praėjusias dienas – taip sukuriama laukimo ir šventės atėjimo nuotaikos. Moliniuose dubenėliuose vaikai kuria mini Betliejukus, kuriuos vėliau parsineša į namus Kalėdų šventėms. Įš eglės šakų pinama adventinė spiralė, kurioje sužiba „Obuolio šviesa“, simbolizuojanti kelią į žmogaus sielą. Šios šventės metu vaikai uždega žvakutes, kurias parsineša į namus, uždega ant šventinio Kalėdinio stalo. Kalėdoms sekama arba vaidinama istorija, apie kūdikėlio Jėzaus gimimą. Žaidžiama įvairūs, linksmi liaudies žaidimai.
Sausio mėnesį naujieji metai prasideda žaidimais apie tris karalius: Kasparą, Merkelį ir Baltazarą. Šiuose žaidimuose vyrauja didelė trauka žvaigždėm, kurios šviečia žmonėms. Visa ši veikla vyksta viduje, grupėje, tačiau nemažiau svarbi vaikų veikla lauke, kur yr sniego. Vaikai gaudo snaiges, jas stebi, kaip jos gražiai žvilga saulėje.
Išleistuvės
Priešmokyklinukų išleistuvių šventė, tai visų metų ugdymo(si) rezultatas ir atsisveikinimo su darželiu šventė. Jos metu vaikai tėveliams surengia mažą koncertėlį. Vaikai šoka, dainuoja, groja įvairiais muzikos instrumentais, vaidina pasaką. Kartais pasaką vaikams suvaidina tėveliai ar auklėtojos. Ir čia jau būna tėvelių, auklėtojų siurprizas- staigmena vaikams. Paskutinė pasekta ir suvaidinta pasaka darželyje, vaikams suteikia ypač gerų emocijų. Tėvelių bendros repeticijos ir pasiruošimas šiai šventei visus dar labiau suartina.
Po vaikų pasirodymo atiduodami ,,Nykštuko“ surinkti ir į dėžutes sudėti vaikų darbeliai, o nuo išleistuvių didžiosios žvakės kiekvienas dega savo išleistuvių žvakelę.
Darželį paliekančius vaikučius sveikina ir jiems geros kloties linki direktorė įteikdama priešmokyklinio ugdymo(si) programos baigimo diplomėlius. Vaikučius sveikina tėveliai, auklėtojos ir darželyje pasiliekantys jaunesnieji jų draugai. Auklėtojos kiekvienam priešmokyklinukui pasiuva ir padovanoja po mažą nykštuką su kuprinėle. Kuprinėlėje vaikai randa mažą ,,stebuklų“ akmenėlį, kuris nukelia vaikus į prisiminimų dienas praleistas darželyje. Šventės kulminacija – bendra daina ,,Ten už girių toli“ jau tapusi darželio ,, išleistuvių himnu“ ir į orą paleisti svajonių balionai.
Jau tradicija tapo pasodinti darželio teritorijoje obelaitę, taip paliekant nors mažą dalelę savęs. O pasiliekantiems darželyje draugams gražus palikimas bei džiaugsmas vis didėjančiu ir gražėjančiu vaikystės sodu.
Muzikinė veikla
Veikla salėje
Pagal Valdorfo metodiką, vaikai žaisdami ir vaidindami skambant muzikai išlaisvėja, atsipalaiduoja. Ankstyvoje vaikystėje ypač svarbu, kad vaiko pojūčiai patirtų ritmą. Gražus skambesys yra svarbiau nei prasmė . Kuo daugiau regimų bei girdimų įspūdžių – tuo geriau. Vystytis vaikui itin padeda šokio judesys pagal rimtą. Pamėgdžiojimas yra itin svarbus ugdymo principas, leidžianti vaikui natūraliai išmokti orientuotis pasaulyje.
Skatinti ir palaikyti vaiko norą judėti, būti aktyviam, perprasti judesį, išreikšti save, jaustis visaverčiu. Muzikinė veikla veikia ritminę sistemą (kraujotaką, kvėpavimą) glaudžiai susijusi su jausmais. Fizinė veikla, harmonizuoja vaiką, padeda jam augti, džiaugtis.
Salėje veikla būna vieną kartą per savaitę. Stengiamės, kad mokomoji medžiaga atitiktų vaiko galimybes ir poreikius tam tikru gyvenimo tarpsniu, o taip pat ir gamtos ritmą.
Atėję į salę, sustojame į ratą, dainuodami pasisveikiname ir kartų keliaujame į muzikos ir garsų pasaulį. Dainuojame daineles, kurias sujungiame į siužetą, žaidžiame ritminius žaidimus, grojame muzikos instrumentais. Grojant, vaidinant vaikai atsiveria emocijoms. Aplinka skatina augti, drąsiai būti savimi. Štai tokia būna muzikinė valandėlė vaikams.
Euritmija
Euritmijos metu reiškiamas džiaugsmas, nuotaika, augimas. Kiekvienas judesys daromas su vaikais, turi būti laisvas, tikras ir tikslus. Šokio, judesio ir muzikinių ritmų reikšme, padedame vaiko vystymuisi. Vaikai jaučiasi gerai ir džiaugiasi skambančia muzika, judėjimu. Pasisveikina (dalyvauja) ne tik vaikas, bet ir atskiros kūno dalys: galva, rankos, kojos. Euritmija yra tai, ką mes išgyvename ne tik jutimiškai, bet ir dvasiškai.
Vaikas užsiėmimo metu išgyvena įvairius pojūčius. Šokinėjimas aukštyn, žemyn, bėgimas ratu, gali pajausti laisvę, erdvės laisvę. Stipriai, garsiai žengdami išgyvena jėgos, drąsos pojutį. Išgyvena ir metų laikus, šviesą, tamsą. Ranka rodydami lapo kritimą, saulės švietimą, lietų išgyvena įvairius gamtos reiškinius. Euritmijos pagalba vaikai įvedami į raidžių pažinimą, jas suvokia erdvėje savo kūnu, išgyvena savo vidumi. Vaikai įvedami į geometrinių figūrų, formų suvokimą, pažinimą atliekant įvairius judesius. Eidami ratu, spirale, apskritimu suvokia laiko pojūtį (greitai, lėtai). Muzikos skambėjimas garsiai padeda pajusti ritmą, emociją, nuotaiką.
Aplinka
Grupės aplinka
Aplinka darželyje turi būti šilta ir svetinga, skoningai suformuota. Ji nesunkiai pritaikoma įvairioms veikloms, tarsi lengvai keičiamos „dekoracijos”. Ji ugdo ir kartu tausoja jutimus (švelniomis spalvomis, organinėmis – panašiomis kaip gamtoje – formomis, natūraliomis medžiagomis), o taip pat – aktyvina vaizduotė, ugdo kūrybiškumą (neišbaigtais žaislais, kuriuos galima panaudoti įvairiais būdais, bei kūrybiniam žaidimui tinkamais objektais, tokiais kaip medžiagos, drabužiai vaidmeniniam persirengimui, pertvaros, kelmai, virvės, kt.).
Žaislų yra nedaug, jie paprasti, estetiški ir kokybiški (turint mintyje, kad aukščiausia kokybė randama gamtoje). Tokie žaislai skatina vaiko vaizduotė, provokuoja kūrybiškumą. Primityvios valdorfiškos lėlės suaktyvina vaiko fantaziją žmogiškuoju aspektu (ugdomas empatiškumas, globos, rūpestingumo savybės, turtinamos emocijos, kt.). Primityvi mazgelinė lėlė virsta žmogaus atvaizdu vien vaiko fantazijos galių pagalba. Šio sugebėjimo dėka žaisdamas vaikas galės įsivaizduoti žmogų įvairiai. Šis procesas ugdo vaiko fantaziją, daro ją įvairialypė.
Žaislų paprastumas bei gamtinių medžiagų įvairovė ne tik skatina vaiką užbaigti mintį, sukurti, parodyti iniciatyvą, bet ir ugdo tokias savybes, kaip smalsumas ir noras tyrinėti. Natūralios medžiagos, daiktai iš gamtos vaiko aplinkoje suteikia jam prasmingų žinių apie pasaulį (apie daiktų proporcijas, dydį, svorį, medžiagų faktūrą, formų įvairovė). Daiktų ar žaislų iš plastmasės grupėse nėra, nes jie iškreipia vaiko pojūčius, juos apgauna.
Kuo mažiau daiktų patalpoje, tuo lengviau ją transportuoti, keisti žaidimo reikmėms, joje kurti. Tokioje neperkrautoje aplinkoje išsaugojamas vaiko noras ir sugebėjimas susisieti su aplinkos daiktais. Daiktų, žaislų perteklius žlugdo šį sugebėjimą.
Grupėje stengiamasi sukurti aplinką artimą namams. Ir suaugusieji ir vaikai sėdi prie vieno stalo (kaip šeimoje). Uždegama žvakelė. Mokomasi atsargiai apsieiti su ugnimi. Prieš valgį sakoma maldelė, pavalgius padėkojama, vaikai pratinami palaukti draugų, tyliai valgyti, padėti mažesniems, kultūringai elgtis.
Grupėje yra įvairios priemonės rankų darbams: siūlai, adatos, žirklės, medžiagų atraižos. Vaikai turi galimybė stebėti auklėtoją dirbančią įvairius darbus, ir ją pamėgdžioti. Vaikams sudaromos sąlygos laisvai pasirinkti norimą veiklą: gali žaisti, piešti, vartyti knygeles ir kt.
Kiekvienoje grupėje stovi metų stalas. Ant jo dedama viskas kas randama gamtoje: tuo laiku žydinčios gėlės, šakelės, akmenėliai, kriauklės, medžio žievė ir kt. Stalas dengiamas atitinkamos spalvos staltiese.
Aplinka lauke
Kiemas vaikams- žemė, oras, vanduo- neišsenkantis žaidimų šaltinis.
Kieme vaikai turi galimybę išreikšti save erdvėse- žaisti smėlio dėžėse panaudodami įvairias gamtines medžiagas, basomis lakstyti po basakojų taką, laipioti kelmais, bėgioti į suformuotą natūralų kalniuką, žiemą tampančiu tikru vaikų džiaugsmu leidžiantis rogutėmis.
Vaikams leidžiama užsiimti tuo, kas jiems iš tiesų įdomu. Svarbiausia, kad vaikai galėtų daug vaikščioti, laisvai judėti, tiesiog būti žaidžiančiais vaikais.
Būnant kieme taip pat galima piešti ir rašyti, raiškos priemonių čia kur kas didesnė įvairovė: pagaliuku ant smėlio, kreidelėmis ant medžio lentos ar gėlės žiedu ant akmens. Žaisdami lauke, vaikai neprisimena, kad jiems trūktų mašinėlių ar lėlių. Jie skatinami žaislus pasidaryti iš gamtinių medžiagų. Vaikui žaidimai, kuriuose dalyvauja vaizduotė ugdo vertingiausią žmogaus gebėjimą- nuoširdžiai atsiduoti veiklai visa savo esybe.
Didelis džiaugsmas vaikams kieme turėti galimybę prižiūrėti savo pasidarytus daržus, stebėti dygstančius ir augančius augalus, rūpintis jais. Rudenį, kartu su auklėtoju, grėbti nuo medžių nukritusius lapus, žiemą kasti sniegą.
Žygiai į parką vaikams visada sukelia daug teigiamų emocijų. Vaikai turi nuostabią galimybę stebėti kaip saulė pažadina gyvybę gamtoje, išgirsti vėją, paukščių čiulbėjimą, stebėti upės tėkmę, tyrinėti, matyti gamtoje esančias spalvas, jas išjausti. Žemės kalbos klausymasis reikalauja didelio vidinio susikaupimo. Natūralioje gamtoje daug lengviau su vaikais bendrauti nei uždarose erdvėse. Vaikuose ypatingai atsiskleidžia grožio pajauta, gerumas, žingeidumas, kūrybiškumas, pagarba žmogui ir gamtai.
