VAIKO KALBOS RAIDA
Amžiaus riba, kada vaikas pradeda kalbėti, skiriasi, ir tai kelia tėvams nemenką rūpestį. Vieni pradeda kalbėti anksti, nors ir netaisyklingai – pasakydami tik kirčiuotą žodžio skiemenį, „nukąsdami“ galūnes, pavadindami daiktus savaip, kiti ilgai tyli, bet po to pradeda kalbėti iš karto vos ne pilnais sakiniais. Kiekvienas vaikas individualus, todėl tėvams didžiausias uždavinys yra išlaukti ir nepradėti nerimauti dėl vaiko kalbos ankščiau laiko.
Sulaukus dvejų metų vaiko kalba sudėtingėja. Vaikas pradeda suprasti ir vykdyti nurodymus: paimti, padėti ar atnešti daiktą, pažįsta šeimos narius– brolius, seseris, žino jų vardus. Vaikučio kalbai vystytis gali padėti ir įvairūs žaidimai, dainelės, kurias galite dainuoti, žaisti kartu su vaiku. 1,5-2 metų vaikams labai tinka įvairūs čiūčiavimų, mylavimų žaidimai, taip pat žaidimai, skatinantys pažinti savo kūną („Katu, katu, katučių“, „Virė virė košę“), judinant vaiko rankytes, kojytes, pirštelius, sūpuojant. Dainuokite ar deklamuokite paprastus, ritmingus dvieilius ar ketureilius, dainuokite lopšines. Dvejų metų mažyliams labai tinka įvairūs gamtos garsų, gyvūnų pamėgdžiojimai („Karvytė mū“, „Avytė bee“, „Žąsys ga ga ga”, „Šuniukas au au “ ir pan.).
Tik apie trečius metus mažylis paprastai pradeda kalbėti nesudėtingais sakiniais sudarydamas juos pats, ne iš atminties. Tokio amžiaus vaikai daro daug tarimo klaidų – tai yra natūralu. Kalba būna emocionali, lydima judesių. Daugelis garsų dar tariami netaisyklingai, sunkiau ištariami garsai keičiami kitais, lengvesniais, arba visai praleidžiami. Šiuo laikotarpiu žodynas gausėja labai sparčiai. Vaikas kalbėti mokosi pamėgdžiodamas. Viskas, ką Jums reikia padaryti per pirmuosius 3 metus, tai sudaryti tinkamą aplinką mažylio kalbos vystymuisi, atsiliepti į jo kvietimą „dialogui”. Todėl vaiko kalbos vystymuisi ypatingai svarbu, kad suaugę kalbėtųsi su juo, kad kalba, kurią jis girdi, būtų taisyklinga, aiški ir suprantama vaikui. Skatinkite vaiko norą bendrauti, klausinėkite, pasakokite, kas vyksta aplinkui, ką darote jūs, ką daro jis ir pan. Lėčiau ištarkite pirmą kartą girdimus žodžius, susiekite juos su veiksmu ar daiktu. Nieko gero, kai suaugę su vaiku kalba pamėgdžiodami vaikišką švebeldžiavimą ar, priešingai, nuolat taiso mažylių kalbą.
Kuo aktyviau lavinkite vaikų smulkiąją motoriką. Vokiečių pedagogas R. Štaineris dar prieš 100 metų teigė, kad rankų judesiai turi įtakos kalbos centro vystymuisi. Ir šiandien daugelyje literatūros šaltinių teigiama, kad ankstyvas smulkiosios motorikos gebėjimų lavinimas gali būti tikėtinų kalbos raidos sutrikimų prevencijos priemone. Labai smagu su vaikais žaisti įvairius pirštų žaidimus, leisti jiems piešti, spalvinti, verti karoliukus, rūšiuoti, kirpti, varstyti raištelius, lipdyti, lankstyti, plėšyti čežantį popierių ir pan. Tik neskubėkite savo vaikelio perduoti „šiuolaikinių auklių”, tokių kaip telefonas, kompiuteris ar televizorius, globai.
Ugdant vaikų kalbos įgūdžius nuo trejų iki šešerių metų amžiaus vaikams būdinga tam tikrą laiką neištarti kai kurių garsų. Tai dažnai praeina savaime. Jei šis procesas stringa, gali padėti logopedas. Logopedai su vaikais nuo 3 metų dirba tik tais atvejais, jei kalba visai nesivysto ir tik nuo ketverių ar penkerių metų dirba su vaikais, kurie netaisyklingai taria garsus, pasakodami nederina žodžių galūnių ar turi kitų kalbos sutrikimų.
Pamėginkite atsakyti į žemiau pateiktus klausimus:
Jūsų 2-3 metų vaikutis:
-
Ar mažylis palaiko akių kontaktą?
-
Ar vaikas parodo jam žinomus daiktus paveikslėlyje?
-
Ar mažylis nori bendrauti?
-
Ar supranta ir vykdo paprastus paliepimus (ateik pas mane, atnešk meškutį, paduok kepurę)?
-
Ar vaikas taria dviejų žodžių frazes („katė miau”, „lialia bum”, „noliu lėlės” ir pan.)?
-
Ar kas mėnesį išmoksta bent po vieną naują žodį?
Jeigu į 4 klausimus ir daugiau atsakėte neigiamai, ateikite pasikonsultuoti su logopedu.
Mamyte, tėveli!
-
Vaikščiok su savo vaiku, kai kiti vien tik bėga.
-
Kalbėk su savo vaiku, kai kiti šaukia.
-
Klausyk savo vaiko, kai kiti apsimeta užsiėmę.
-
Juokis su savo vaiku, kai kiti žiūri piktai.
-
Pagirk savo vaiką, kai kiti mato tik prasižengimus.
-
Žaisk su savo vaiku, kai kiti patys nori būti linksminami.
-
Mokykis iš savo vaiko, kai kiti yra praradę žinių poreikį.
-
Svajok su savo vaiku, kai kiti tapo labai ciniški.
-
Skaityk su savo vaiku, kai kiti pirmenybę teikia televizoriui.
-
Atsiprašyk savo vaiko, kai kiti apsimeta neklystančiais.
-
Drausmink savo vaiką, kai kiti nesugeba nustatyti apribojimų.
-
Apkabink savo vaiką, kai kiti neįvertina prisilietimo jėgos.
SVARBU!
Kalbėdami su vaikais, pritūpkite, kad jūsų ir jo akys būtų viename lygyje. Būkite vaikui autoritetu, į kurį galima lygiuotis. Siekiant, kad vaiko kalba vystytųsi normaliai, būkite jam saugiu uostu, kuriame vaikas jausis ramus, laimingas, o bendra veikla su aplinkiniais teiks jam džiaugsmą.
Parengė logopedė Daiva Aleliūnienė
