Meniu Uždaryti

Rugsėjo mėnesio akimirkos

Rugsėjo mėnuo pilnas atradimų, pažinimų ir kitokių dalykų. Štai ką nuveikė mūsų vaikai:

Kūryba iš molio – vaikų rankomis.

3 grupės vaikučiai dalyvavo Panevėžio moksleivių namų edukacinėje programoje ,,Keramika mažiesiems”. Savo šiltomis rankutėmis šildė molį, lipdė ežiuką. Ir jiems tai padaryti pavyko puikiai!

 

Smagi ir turininga priešmokyklinukų kelionė į Upytę

Rugsėjo 16 d. mūsų lopšelio-darželio ,,Rugelis“ visi priešmokyklinukai (3gr. ir 4gr.) keliavo į Upytės dvarvietėje įkurtą Tradicinių amatų centrą. Jau pati kelionės pradžia nuteikė pakiliai – juk važiavome visi draugiškai kartu dideliu autobusu. Važiuodami grožėjomės nuostabia rudeniška gamta, pakelėse besiganančiais žirgais. Atvykus į amatų centrą mus pasitiko centro amatininkas Romas. Jis papasakojo apie amatininkus, aprodė dvaro sodybos svirne įsikūrusį etnografinį muziejų, apžiūrėjome žiedimo stakles ir keramikos krosnis. Ypač visiems patiko puodžiaus amato dirbtuvės, kur puodžius Romas parodė, kaip iš molio yra gaminami puodai. Po to pasiskirstėme į dvi grupes- vieni dalyvavo edukacinėje programoje ,, Audimo raštų kalba“. Tautodailininkė Onutė mokė nusipinti ,,Draugystės apyrankę“ , kiti mokėsi keramikos subtilybių – iš molio išmoko pasigaminti dubenėlį. Buvo smagu ir gera. Teigiamų emocijų buvo su kaupu.

O kaip gi be gimtadienių šventės?

Vaiko gimimo diena grupėje – šventė vaikams. Vaikai patys, padedami auklėtojos maišo ir kepa pyragą. Išsirenka savo draugus ,,angelus”, kurie skambant varpeliui, lydi vaiką, kuris švenčia gimimo dieną.  Susėdus, sekama pasaka apie vaiko gimimą, jo augimą ir pasakojant vis uždegama žvakutė. Tiek žvakučių, kiek metų suėjo.
Draugai išsako savo linkėjimus.🙂

O kiek veiklų vaikai turi grupėse

Ryto ratas su nykštuku – užtaisas gerai dienai. O dar kiek žaidimų, piešimo ir kitų linksmybių.

Veikla lauke.

Paliesti, pajausti, pažinti. Tai, darželinukų kasdienybė. Medžių galybė, gamtos natūralumas, saulė – štai kas mus supa kiekvieną dieną.

Mykolinės švenčiamos grupėse.

Kvepėjo visas kiemas ajerais,

Motulė karštą duoną glostė.

Suguldžiusi ant suolo pamažu,

Duonelę šventą patalais užklostė.

Tegul šventa duonelė pailsės,

Juk ji maitintoja- ilgai keliavo.

Paskui stora riekė ant drobės guls,

Pirkelėje šeima susės prie stalo.

Laukuos ražienos bluko pamažu,

Tiktai palaukėj,kelios varpos liko.

Bučiavo jas, prabėgantis šiaurys,

O javo varpos prie žemelės linko.

Ar jos išliks- o gal pakirs žiema?

Ar dar gyvybę mažas želmenėlis tęs?

Pavirs į duoną svyrantys rugiai,

Mama į stalą, kvepiančią ją neš.

Laukuos geltonuos lingavo javai, o jųjų varpos linko vis žemyn. Dienos vis trumpyn ir trumpyn. Sužibo sidabrinė rasa ant nukirstų javų. Jau kvepia duona iškepta. Ir taip gera ir taip smagu, tas duonos kvapas ir žibančios vaikų akys. Tas nuoširdus darbas, pirmos pastangos kulti, malti, minkyti tešlą…ir laukti…kada bus pakilusi… Tiek džiaugsmo, susikaupimo ir šviesos vaikų akyse ir širdyse.

O kai visų kepalėliai, turbūt pirmieji, daryti savomis rankomis pašaunami į “krosnį”, galima ir pasaką pasekti…apie mažą duonos kepalėlį…Pagranduką. Ir tam nereikia nei prabangių žaislų, nei specialios scenos. Kada viskas daroma širdimi, užtenka mažo vilnos kamuolėlio ir visų pasakos veikėjų iš grupės kaladėlių…senelio, senelės, kiškio, vilko, meškos ir lapės. Tas tikėjimas ir matymas gėrio vaikuose, mus suaugusius pamiršusius tikėti, pripildo tokia šiluma ir šviesa…Ir Nykštukas…Jis visur buvo vaikams pagalbininkas…Visą duonutės kelią lydėjo mus…

Ši diena mums ne vien tik Duonos kelias, tai ir ta Gyva duona- širdžių šviesa, šiluma, gėris ir dalinimąsis geru žodžiu…lyg su vargšu pasidalintum paskutine duonos riekele.

Parke visada linksma ir smagu

Kaimynystėje esantis parkas, neišsenkantis veiklos, potyrių, pažinimo lobynas.